Kas brangina vaikų vasaros stovyklas?

LRT.lt kreipėsi vilnietė Vilma, besistebėdama didelėmis ir šiemet dar ūgtelėjusiomis vaikų vasaros stovyklų kainomis.

„Vaikų vasaros poilsis ir užimtumas – tikras išbandymų metas tėvams. Ne visi vaikai turi galimybę leisti atostogas pas senelius kaime, kai kurie valstybiniai darželiai vasarą ar bent dalį jos nedirba, o sujungtos grupės – pergrūstos, todėl tenka galvoti, kur kokybiškai laiką galėtų leisti atžala.

Pirma mintis – vasaros stovyklos, tačiau jos tikrai nepigios. Mėnesis valstybiniame darželyje Vilniuje atsieina apie 70 eurų, tuo metu už panašią sumą penkiametį ar šešiametį vaiką vargiai išleisi į savaitės trukmės stovyklą. Jau nebekalbu apie specializuotas stovyklas, už kurių kainą du žmonės galėtų įsigyti savaitės poilsinę kelionę kur nors šiltuose kraštuose. Beje, pastebiu, kad kainos yra tikrai pakilusios. Įdomu, kodėl jos tokios ir kas jas labiausiai kelia?“ – klausia moteris.

Kainas augino didėjantys atlyginimai

Vaikų poilsio stovyklas organizuojančios kelionių agentūros „ZigZag Travel“ pardavimo vadovė L. Juzakėnienė sako, kad, palyginti su pernai metais, šiemet vidutiniškai apie 10 proc. pabrango beveik visos stovyklos, o vidutinė stovyklos kelialapio kaina yra apie 200 eurų.

„Stovyklų kainos po truputį kyla kasmet, bet su euro įvedimu tai nelabai sietina, gal labiau su minimalios algos didėjimu“, – sako pašnekovė, paklausta, ar euro įvedimas turėjo įtakos stovyklų kainai.

SEB banko vyr. analitikas T. Povilauskas pagrindine kainos ūgtelėjimo priežastimi taip pat vadina MMA didėjimą bei didesnes tėvų finansines galimybes.

„Nemažą dalį stovyklų kainos sudaro darbuotojams mokami atlyginimai. Per metus MMA yra paaugusi nuo 350 iki 380 eurų (beveik 9 proc.), vidutinė alga taip pat padidėjusi, tad stovyklų darbuotojų personalui reikia mokėti didesnę algą nei prieš metus. Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis.

Kainas augina ir populiaresnių, aukštesnės kokybės stovyklų paklausa: dalies žmonių, kurie gauna didesnes algas, finansinės galimybės per metus taip pat padidėjo, jie tas sumas gali mokėti“, – kalba ekonomistas.

Tačiau, kaip pabrėžia T. Povilauskas, taip, kaip stovyklų kainos, šoktelėjo ne visų šeimų pajamos. Pasak jo, apie 10 proc. padidėjo iki pusės gyventojų pajamos. Tuo metu šeimos, kurių atlyginimai per metus nepakito, susiduria su sunkumais, norėdamos išleisti savo vaikus pailsėti stovyklose.

„Jei bent vienas šeimos narys gauna MMA, 200 eurų už vaiko vasaros stovyklą yra neįkandamas dalykas. Galima manyti, kad stovyklas vaikams gali sau leisti tokios šeimos, kuriose abu tėvai dirba ir gauna didesnę nei vidutinę algą. Tokias vasaros pramogas savo atžaloms gali suteikti trečdalis ar vos daugiau Lietuvos šeimų“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Renkasi pagal kainą, pirmenybę teikia pajūriui

L. Juzakėnienės teigimu, kaip ir kasmet, dalis klientų renkasi stovyklą pagal kainą – ieško pigiausių. Taip pat kasmet kartojasi tendencija stovyklą rinktis pagal vietovę.

„Kai kuriems stovyklos turi būti tik prie jūros arba ežeringose vietovėse – prie Trakų, Zarasų, Molėtų, kitiems svarbu, kad stovykla būtų arčiau jų gyvenamosios vietos. Tačiau stovyklos prie jūros kasmet yra vienos populiariausių.

Dar vienas pasirinkimo kriterijus – stovyklos tema. Jau kelerius metus iš eilės pastebime, kad populiarėja sukarintos stovyklos, anglų kalbos tobulinimo stovyklos, taip pat labai aktualios meninės raiškos bei sporto stovyklos. Paskutinis kriterijus – stovyklos formatas (dieninė arba stacionari, su nakvyne). Jaunesnius vaikus tėveliai linkę leisti į dienines stovyklas, o vyresnius – į stacionarias“, – pasakoja L. Juzakėnienė.