Kas atlygins Artūro Zuoko nuostolius?

Nuo pat „Air Lituanica“ veiklos modelio paskelbimo specialistai tvirtino, kad ji yra pasmerkta žlugti. Tačiau A.Zuokas rado būdų įtikinti daugumą tarybos narių paremti šią avantiūrą. Negana to, savivaldybės įmonės buvo verčiamos skolinti „jaunam oro vežėjui“ milijonines sumas. Pernai lapkritį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo vykdant skrydžių bendrovės veiklą.

Apie 4 mln. litų (1,16 mln. eurų) į rizikingą verslą savo noru ar mandagiai paspausti investavo ir daugiau nei 30 privačių įmonių bei verslininkų. Prisijungti prie elitinio „Air Lituanica“ akcininkų klubo galėjo bet kas, įsigijęs vieną akciją, kuri kainavo 86 tūkst. litų.

Dabar skaičiuojama, kad kiekviena „Air Lituanica“ veiklos diena Vilniui ir vilniečiams kainavo apie 30 tūkst. eurų, per metus dėl buvusio mero užgaidos savivaldybė patirdavo ne mažiau kaip 10 mln. eurų nuostolio.

Kur nepatirs, jei pinigai „Air Lituanica“ prasmegdavo kaip į kiaurą maišą. Mat nuomojami orlaiviai skraidė pustuščiai, bilietų per savaitę bendrovė parduodavo už 450 tūkst. eurų, o veiklai reikia 630 tūkst. eurų. Vadinasi, apie 180 tūkst. eurų per savaitę reikėjo išreketuoti iš akcininkų.

2013 m. bendrovė patyrė 5,3 mln. eurų nuostolio, praėjusių metų nuostoliai, preliminariais duomenimis, viršys 10,2 mln. eurų. Keisčiausia, kad įmonė, kurios įsipareigojimai viršijo turto vertę 3 kartus, ramiai pardavinėjo bilietus - jų parduota apie 27 tūkst., iki pat spalio pabaigos, už 2,2 mln. eurų. Klientai tikinami, kad sumokėtus pinigus atgaus.

„Air Lituanica“ skraidino apie 5 proc. visų Vilniaus oro uoste aptarnaujamų klientų. Jos vieta neliks tuščia - kaimynų latvių bendrovė „Air Baltic“ ir Vengrijos pigių skrydžių kompanija „Wizz Air“ jau paskelbė apie naujus maršrutus nuo rudens, kuriais iki šiol keleivius skraidino „Air Lituanica“. Kol kas niekas neskraidins iš Vilniaus į Prahą, Miuncheną, Hamburgą.

Gerokai liūdnesnė perspektyva laukia „Air Lituanica“ kreditorių ir investuotojų. Didžiausia bendrovės skola - valstybiniam oro uostui.

Prie oro linijų steigimo finansiškai prisidėjęs „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus „Vakaro žinioms“ teigė puikiai žinojęs, kad investicija į skrydžių bendrovę rizikinga.

„Apie finansinę naudą nė minčių nebuvo - jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai yra labai rizikingas dalykas, - sakė D.Mockus. - Galima diskutuoti, ar įmonė galėjo ūkininkauti geriau, bet šioje rinkoje konkurencija rimta, o mums trūksta masės.“

Į „Air Lituanica“ investuotos lėšos bendrovei nesuteikė jokių privilegijų naudojantis oro vežėjo paslaugomis. Susigrąžinti investuotos sumos - apie 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų) - „MG Baltic“ vadovas nė nesitiki.

„Suma čia ne kritinė. Blogiau tai, kad nebeliks pačios kompanijos. Labai gerai turėti tiesioginius skrydžius iš valstybės sostinės patogumo prasme. Bet čia dar vienas įrodymas, kad nėra paprasta verslą daryti laisvoje rinkoje, neturint išskirtinių sąlygų“, - teigė D.Mockus.

Vis dėlto viena išskirtinė sąlyga buvo - „Air Lituanica“ melžė mokesčių mokėtojų pinigus.

„Visi tai žino - čia ir komentuoti nėra ko. Pasaulyje yra daug gerų idėjų, klausimas tik tas, kas už tai moka. Šis darinys neturėjo teisės egzistuoti, tai jo ir neliko“, - mano verslininkas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“