Kas apgins mus nuo Vakarų?

- Žemės ūkio ministerija praėjusį mėnesį kaip didžiausią sensaciją paviešino VMVT tyrimo rezultatus, atskleidusius, kad Vokietijos gamintojai Lietuvai tiekia gerokai prastesnės kokybės maisto produktus nei Vokietijai ar Austrijai. Tačiau juk tai jokia naujiena, dar 2013-aisiais VMVT buvo paskelbusi analogišką išvadą. Kam reikėjo dar vieno tyrimo? - „Respublika“ kalbino Joną MILIŲ.

- Aš tai asmeniškai galiu užtikrinti, kad mes apie tai kalbėjome ne tik 2013 m., bet ir 2012, 2011 m. Buvo ne vienas interviu televizijoms, spaudai, tarp jų - ir „Respublikai“. Todėl čia jokia naujiena. Ir „Vakaro žinios“ praėjusią savaitę labai taikliai, teisingai viską apie tai parašė. Tik esu labai nustebęs, kad mūsų vartotojai taip greitai viską pamiršta. Mačiau reportažą, kai žmonės gatvėje buvo klausinėjami ir visiems tai buvo naujiena, nors kitados tikrai buvome surengę daugybę spaudos konferencijų.

Man teko gyventi Skandinavijoje. Tai ten buvo nustatyta, kad vienoje įmonėje gaminamų produktų sudėtis neatitinka to, kas nurodoma etiketėse, kitaip tariant, buvo apgaudinėjami vartotojai. Vartotojai ten tiek buvo vieningi, kad tos įmonės produkcijos nebepirko, ir ta įmonė išnyko. O pas mus... Net politikai tokį tyrimą kaip naujieną priėmė, nors 2013-2014 m. ne tik Lietuvoje apie tai buvo plačiai kalbėta. ES Slovakijai net buvo skyrusi lėšų tyrimui. O mums laboratorinių tyrimų net nereikėjo. Užteko nufotografuoti etiketes su maisto produktų sudėtimi, gauti analogiškas etiketes iš Vokietijos, Prancūzijos ar kitų šalių kolegų ir palyginti. Ir akivaizdu buvo, kad kokybė labai skyrėsi. Tačiau nuo to niekas nepasikeitė.

- Kodėl?

- Didžiosios korporacijos, prekiaujančios visame pasaulyje, niekada nesielgs ne pagal įstatymus. Jų teisininkai yra labai stiprūs ir jos viską daro pagal įstatymus. Kilus skandalui dėl skirtingoms rinkoms tiekiamų skirtingos kokybės produktų, didžiosios korporacijos ėmė gudrauti. Dabar ieškoma kaltų Europos Komisijoje, tačiau ką ji gali padaryti? Toks pat šokoladas ar tokie patys sausi pusryčiai Vokietijoje gaminami su medumi, pas mus - su saldikliais. Tačiau prie to paties šokolado ar sausų pusryčių, pardavinėjamų pas mus ar kitose rinkose, prie pavadinimo prirašė žodelius „plius“ ar „super“. Ir jokios valstybinės įmonės negalės prisikabinti, nes korporacijos pasakys, kad čia visai kitas produktas - ne šokoladas kaip Vokietijoje, o šokoladas „Super“. O ką tas vartotojas atsirinks? Jam svarbu, kad tas pats pavadinimas, ta pati įmonė.

- Esame pasmerkti visą laiką būti antrarūšiai ir valgyti tai, ko nevalgo vakariečiai?

- Įmanoma, kad viskas pasikeistų, jei būtų įveikta didelė mūsų valstybės silpnybė. Pas mus, priešingai nei Vokietijoje ar Skandinavijoje, yra labai silpnos vartotojų teisių gynimo organizacijos. Jos turėtų didžiausią vaidmenį atlikti. Toje pačioje Vokietijoje gamintojus jos užmėtytų tais šokoladais, sausais pusryčiais, nes jiems negalioja jokios direktyvos, jiems galioja tik vartotojų nuomonė. Vokietijoje žmonėms reikia teisybės, o jos labai griežtai siekia visuomeninės organizacijos. Ir Lietuvoje tik jos gali išspręsti problemą, tačiau pas mus jų niekas neparemia - nei jie gauna finansavimą iš valstybės, nei gali kokiuose nors projektuose dalyvauti. Pas mus nesuprantama, kad visuomeninės organizacijos gali būti daug didesnė jėga nei kokie nors biurokratai.

- Kai kurios organizacijos remiamos, bet ne tos, kurios gina daugumos žmonių interesus, - remiamos homoseksualistų teises akcentuojančios, skandinavišką vaikų atėmimo iš šeimų modelį reklamuojančios...

- Jūs visiškai teisus, tos organizacijos remiamos, todėl yra įtakingos. Tačiau tos organizacijos, kurios gina apgaudinėjamuosius, yra pamirštos. O valdiškos įstaigos, kad ir ta pati VMVT, yra bejėgės, nes korporacijų teisininkai yra daug stipresni ir bet kokiame teisės akte ras spragų bei viską padarys pagal įstatymus. Ir jei VMVT sugalvos ką nors nubausti, nubaustasis visada laimės teismus.

- Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko optimizmą, kad Briuselis galbūt uždraus tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas, vertinate skeptiškai?

- Korporacijos apėjimo kelių visada ras, vieną žodelį pakeis ir viskas bus įstatymiškai. Čia yra tik politikavimas, o ne tikslo siekimas. O tikslą pasiekti galima tik, kaip minėjau, per visuomenines organizacijas. Net didesnių galių Konkurencijos tarybai suteikimas nieko nepakeistų, nes jai gamintojai irgi įrodys, kad tai teisiškai visiškai kitas produktas, o visuomenininkai galėtų viešumu veikti, telkti žmones boikotuoti tokią produkciją.

- Ar prieš kelerius metus, kai VMVT išsiaiškino, jog skirtingoms rinkoms tiekiama skirtingos kokybės produkcija, mūsų institucijos kokių nors veiksmų ėmėsi?

- Tuo klausimu ypač aktyvūs buvo slovakai ir čekai, kurie labai išsamius tyrimus padarė. Apie tai buvo daug kalbama tiek Lietuvoje, tiek Europos Komisijoje. Tačiau, kaip parodė paskutinis tyrimas, taip gudraujančių gamintojų tik padaugėjo. Vieni šita liga užsikrėtė nuo kitų. Noriu akcentuoti, kad skiriasi ne tik maisto produktų kokybė, su pramoninėmis prekėmis irgi yra tas pats. Esu asmeniškai tuo įsitikinęs. Pavyzdžiui, skutimosi peiliukus, jei yra galimybė, visada perku Vakarų Europoje, nes jie daug ilgiau naudojami, yra kokybiškesni, kaip ir skalbimo milteliai bei kitos prekės.

- Mus laiko trečiarūšiais būtent dėl to, kad neturime įtakingų organizacijų, kurios visuomenę gali suburti konkrečių gamintojų boikotui?

- Taip. Jei vartotojų teisių gynimo organizacijos būtų remiamos ir įtakingos, jokių nesąmonių gamintojai iš Vakarų negalėtų įvežti, nes jų paprasčiausiai pas mus nepirktų. Kaip minėjau, mane labiausiai stebina, kad visiems mūsų vartotojų apgaudinėjimas yra didžiausia naujiena. Kaip greitai žmonės pamiršo, nors labai daug apie tai kalbėta. Aš taip greitai nepamirštu. Prisimenu, kaip viena tarptautinė korporacija vieną dieną iš kanalizacijos ištraukė srutas, o kitą dieną ta pačia mašina vežė šokoladą. Mes tą skandalą buvome labai plačiai pagarsinę, aš buvau parašęs net pirminei korporacijai, kad jie jokių priemonių nesiėmė po šito skandalo, net vadovų nepakeitė. Iki šiol to šokolado neperku ir savo draugams patariu jo nevalgyti. Jei visi taip elgtųsi, tai ir su mumis kitaip elgtųsi. Vartotojas pats turi nubausti nesąžiningą gamintoją.

Kiek mes esame paviešinę įvairiausių skandalų, kai, pavyzdžiui, gamintojas skelbiasi, kad produktas be jokių „E“, o jų produkte apstu. Vakarų Europoje toks gamintojas iškart išnyktų, daugiausiai du mėnesius išliktų. Tačiau mes nesame išrankūs nei politikoje, nei maiste. Tai labai didelis mūsų Tautos trūkumas.

Faktai

Šiemet VMVT atrinko Vilniuje ir Berlyne 33 maisto produktus. Iš tų 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skiriasi 23 produktai, arba 70 proc.

Sausainiuose „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių yra daugiau nei Lietuvoje, sojų gėrime „Alpro Soya Original“ su kalciu Vokietijoje yra 1 maisto priedas, o Lietuvoje - 2. Atitinkamai: šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“ Vokietijoje yra cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Vokietijoje parduodamiems bulvių traškučiams „Lay’s Salted“ gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai skirtoje produkcijoje esama ir palmių aliejaus. Savo ruožtu mažiau saldžiuose traškiuose dribsniuose su šokoladu „Vitalis“ Lietuvoje saulėgrąžų aliejų pakeičia palmių aliejus.

Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame yra 9 proc. braškių (Lietuvoje - 8,2 proc.), taip pat skiriasi skonis, produkto spalva. O Lietuvos rinkai skirtame produkte naudojami tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“