Karvės keliasi prie Seimo rūmų

Maža to, ūkininkų atstovai reikalauja, kad iš posto trauktųsi pati žemės ūkio ministrė. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas „Vakaro žinias“ informavo, kad streike dalyvaus keli tūkstančiai Lietuvos ūkininkų, į Vilnių „streikuoti“ žadėta atvežti ir 200 karvių, tiesa, dabar jų ketinama atsivežti mažiau.

„Pieno gamintojai nusprendė, kad protesto akcija truks ilgiau nei dieną, leidimas paimtas dar vienam mėnesiui, bus statoma palapinė prie Žemės ūkio ministerijos ir kol nebus įgyvendinti reikalavimai, protesto akcija, tik mažesnė (iki 30 dalyvių), bus tęsiama visą mėnesį“, - sakė A.Stančikas. Jis atkreipė dėmesį, kad pieno gamintojai išreiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministre, A.Stančikas tikino, kad Žemės ūkio ministerija rimtai nekreipė dėmesio į ūkininkų jau keletą metų keliamus reikalavimus.

AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus Daliaus Trumpos teigimu, pieno sektoriaus krizė labiausiai paveikė žemdirbius, ir nemaža dalis kaltės dėl šios krizės tenka politiniams sprendimams, vienas jų - ES kvotų panaikinimas; sankcijos, susijusios su Rusijos Federacija. „Mūsų supratimu, ūkininkų reikalavimai padengti nuostolius, kuriuos jie patyrė ne dėl savo kaltės, o iš dalies ir dėl politikų kaltės, yra logiškas“, - kalbėjo D. Trumpa. Lietuvos perdirbėjai jaučia pieno žaliavos stygių, todėl jo važiuoja supirkti ir į užsienio šalis. Dabar mūsų šalyje per metus primelžiama 1,5 mln. tonų. Sovietiniais laikais - atitinkamai buvo primelžiama 3 mln. tonų. „Rokiškio sūrio“ direktoriaus manymu, jei ūkininkai negavę paramos išpjaus karves, vėliau atkurti pieno sektorių reikės ilgesnio laiko, tai kainuos daug daugiau ir valstybės praradimai bus didžiuliai.

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius „Vakaro žinioms“ dėstė, kad turėtų atsirasti papildomi mechanizmai, padėsiantys nelengvoje pasaulinėje situacijoje išgyventi tiek pieno gamintojams, tiek perdirbėjams. „Dabar jau lieka klausimas, ar valstybė, Europos Sąjunga pabandys sureguliuoti rinką, kad galėtų kiekvienas dalyvis (pieno sektoriaus grandinėje - aut. past.) išgyventi. Per pastaruosius 23 metus tai jau trečiasis toks pieno sektoriaus nuosmukis. Reikia šį laikotarpį išgyventi su valstybės ir Europos Sąjungos pagalba. Jeigu ūkininkai neišgyvens, valstybei bus didelis nuostolis“, - tvirtino G.Bertašius.

Prekybininkų atstovai į ūkininkų ir politikų ginčus kištis nenori. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sakė, kad prekybininkai niekada nesikišo į ūkininkų ir valdžios tarpusavio santykių aiškinimąsi ir niekada to nedarys. „Kad ir kaip šalys susitartų, mums svarbiausia, kad lietuviška produkcija toliau išliktų parduotuvių lentynose, nes mūsų pirkėjai vienareikšmiškai prioritetą teikia vietos gaminiams“, - aiškino L.Vilimas.

Žemės ūkio ministrė anksčiau yra minėjusi, kad prekybininkai galėtų mažinti pieno kainas parduotuvių lentynose. Ar prekybininkai apskritai svarsto tokią galimybę? Pasak L.Vilimo, nuo tada, kai Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių pradėjo kristi pieno supirkimo kainos, pieno produktai gerokai atpigo ir mūsų parduotuvių lentynose. Tą patvirtina ir oficialūs statistiniai duomenys.

„Reikia suprasti, kad mažinant prekių kainas lentynose, kainos dalis mažėja visiems tiekimo grandinės dalyviams. Kuo labiau lentynose pinga produktai, tuo ir ūkininkų pajamos mažėja. Šie procesai vyksta tiek Lietuvos rinkoje, tiek visose kitose laisvos rinkos ekonomikos šalyse, - kalbėjo L.Vilimas. - Jeigu valdžios atstovai sieks dirbtinai mažinti pieno produktų kainas lentynose, jie taip pat turės prisiimti atsakomybę ir už toliau blogėsiančią finansinę ūkininkų padėtį.“

Virginija BALTRAITIENĖ, Žemės ūkio ministrė:

- Kodėl ūkininkai tokie pikti, kad net su karvėmis žada streikuoti?

- Nežinau, kaip tik esu Briuselyje, šnekame taryboje apie situaciją su kitais ministrais, kurių šalyse ūkininkai streikuoja. Suprantu ūkininkus, kad jų netenkina pieno supirkimo kaina, bet tą, ką mes galime padaryti Lietuvoje, ir darome, taikome visas pagalbos priemones. Kiek galime iš biudžeto skirti pinigų, tiek skiriame. Taigi čia labiau matau kai kurių politikuojančių asociacijų vadovų pasinaudojimą sunkia ūkininkų padėtimi.

- Ką Žemės ūkio ministrų taryboje Briuselyje svarstote dėl pagalbos Lietuvos ūkininkams?

- Ir dėl paramos suteikimo, ir kad pačioms valstybėms būtų leidžiama laisviau taikyti valstybės pagalbą. Turime visi suvokti, kad žemės ūkio sektorius yra reguliuojamas Europos Sąjungos mastu. Kiekviena valstybė negali elgtis, kaip ji nori. Bloga situacija yra visose šalyse, o kad pas mus mažiausia pieno supirkimo kaina, tą labai gerai žino ir ūkininkai, ir organizacijos, ir perdirbėjai. Man keista, kad ūkininkų atstovų dėmesys sutelktas ne į perdirbėjus, nes į juos turi būti nukreiptas.

- Ūkininkus vienijančios asociacijos tvirtina, kad jūs, kaip ministrė, Lietuvos politikai per mažai padarė, kad gelbėtų pieno gamintojus iš pieno krizės.

- Lietuva viena iš šalių, kuri du kartus gavo paramą laikotarpiu, per kurį kitos šalys paramą gavo tik kartą. Ir premjeras buvo susitikęs su Europos Sąjungos komisaru žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Filu Hoganu (Phil Hogan), ir aš ne kartą buvau susitikusi, kalbėjome. Ką galėjome, tą padarėme. Keista, kai sakoma, kad nieko nedarėme.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“