Kaip iš darbuotojo tapti darbdaviu?

1991-1992 metai, kai, atsivėrus naujoms galimybėms, klaipėdiečiai aktyviai steigė savo įmones, kurių ne viena tapo šeimos verslu, kol kas tėra uostamiesčio verslo istorijos detalė. O tokių įmonių virsmas aktyvesnių ir didesnių sostinės kompanijų filialais, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro įsitikinimu, yra didelė netektis miestui.

Reziumuodama kelerių metų patirtį ir bendravimą su kolegomis iš kių šalies miestų, pokalbininkė konstatavo: verslumo požiūriu Klaipėda yra trečioje vietoje po Vilniaus ir Kauno.

"Žinoma, esu sutikusi oponentų, kurie teigia, kad reikia nepamiršti ir gyventojų skaičiaus skirtumo, tačiau, netgi atsižvelgus į jį, pagal įsteigiamų įmonių skaičių nuo Kauno atsiliekame dvigubai", - teigė KPPAR atstovė.

Sieti šviesos pasirodymą tunelio gale su naujosios kartos ambicijomis V. Kažuro neskubėtų. "Teko dalyvauti kai kurių kolegijų diplomų gynimo procedūrose. Susidariau įspūdį, kad dauguma verslo vadybos arba verslo administravimo studentų nemato savęs kaip verslininkų - netgi gindamiesi baigiamąjį darbą, jie save regi tik kaip samdomus darbuotojus. "Darbdavys turi", "darbdavys privalo" - dažnai vartojama formuluotė. Paklaustas, ar pats nemato savęs darbdavio vietoje, dažnas tiesiog nustemba", - sakė pokalbininkė.

Naujos kartos studentai

Pernai Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete vadybos bakalauro diplomus atsiėmė apie 150 jaunuolių. Kiek iš jų įžengs į sėkmingų verslininkų gretas, sunku prognozuoti, tačiau Vadybos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stašys nelinkęs nuvertinti absolventų. Pokalbininko nuomone, dabartinė ekonominė situacija apskritai nepalanki steigti verslą.

"Verslumas glaudžiai susijęs su geros idėjos paieška ir finansavimu. Jeigu paremti jauno žmogaus verslo idėjos negali tėvai arba pažįstami, belieka kreiptis į bankus, kur šiuo metu gauti kreditą yra sunku", - konstatavo pokalbininkas.

Kita vertus, R. Stašio pastebėjimu, vadybos studijų studentai keičiasi. "Tarp šiemetinių pirmakursių nestinga žmonių, jau turinčių įmones ir siekiančių pasisemti papildomų teorinių žinių, kurias galėtų taikyti savo darbe. Jau nekalbu apie ištęstines studijas, kur žmonių, dirbančių ir turinčių patirties - apstu, - sakė jis. - Manau, kad Klaipėdos jaunimas dar parodys, ką gali."

Profesoriaus pastebėjimu, kurti verslą gali nebūtinai vadybą studijavęs specialistas. "Todėl galima būtų pasiūlyti į kiekvieną studijų programą integruoti verslininkystę. Šis praktinis dalykas suteiktų esminių žinių, kaip įsteigti ir valdyti įmonę", - patarė Vadybos katedros vedėjas.

Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė doc. dr. Angelė Lileikienė taip pat mano, kad įvairios praktinės verslininkystės mokymo formos - jos vadovaujamoje įstaigoje veikia net mokomoji firma, - ypač naudingos jauniems žmonėms.

Pokalbininkės teigimu, nemažai kolegijos absolventų tampa verslininkai dar studijuodami. Grožio salonai ir kirpyklos, bandelių kepyklos, pramogų organizavimas, logistikos įmonės, papuošalų salonai, kapinių priežiūros įmonė - tik keletas iš buvusių kolegijos studentų įkurtų verslų.

Iniciatyvų kelias

Asociacijos "Mano miestas Klaipėda" vykdomosios valdybos vadovas Saulius Savickis prieš porą metų su bendraminčiais inicijavo jaunimo verslo idėjų konkursą, kurį ketina puoselėti ir toliau.

"Konkursų metu man susidarė įspūdis, kad jaunimas yra ištroškęs galimybių pasireikšti. Praktika jaunam specialistui yra aukso vertės. Kita vertus, patyrę verslininkai tikina su žiburiu ieškantys ambicingų, vertingų žinių turinčių jaunų žmonių, - teigė pokalbininkas. - Savo rengiamais konkursais siekiame nušauti abu zuikius."

S. Savickio nuomone, viena iš verslumo ugdymo ir apskritai smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros spragų - menkas valdžios palaikymas. "Jeigu smulkusis ir vidutinis verslas nebus remiamas, jis nebus konkurencingas ir stiprus, o nauji kadrai ir toliau žvalgysis į užsienį. Stiprinant šio sektoriaus situaciją, natūraliai keistųsi ir jaunų žmonių nusiteikimas bei ambicijos. Visuomenė ir valdžia turi būti verslaus žmogaus pusėje", - įsitikinęs pokalbininkas, naujas galimybes siejantis su iniciatyva mieste steigti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą.

KPPAR atstovės V. Kažuro pastebėjimu, dialogas su savivaldybės administracija, kurio ilgą laiką buvo pasigendama, yra suaktyvėjęs.

"Negalime pakeisti netobulos mokesčių sistemos, tačiau galime vietos lygiu diegti lengvatas pradedantiesiems verslininkams. Šiuo metu su miesto savivaldybės administracija diskutuojama galimybė atleisti juos nuo gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčių, - sakė pokalbininkė. - Manau, pradedantiesiems labai svarbu suteikti galimybę atsistoti ant kojų, nuo pirmos dienos neužversti jų formalumais. Tuomet lengviau būtų diegti esminį dalyką: keisti mąstymą, kad suvoktume - niekas neprivalo mums sukurti darbo vietos, geriau susikurti ją pačiam."

Tikisi būti išgirsti

Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis vadovas

Miesto smulkiojo ir vidutinio verslo situacija pradėjo prastėti po 2000-ųjų. 2003-iaisiais buvo atliktas tyrimas verslo galimybių ir jų skatinimo tema, po kurio visa šios krypties veikla apmirė. Klaipėdos taryboje buvo panaikintas Verslo komitetas, jo funkcijas perskirstant kitiems. Po šio ir kai kurių kitų žingsnių savivaldybės administracijoje visiškai nebeliko sąlyčio su verslu. Kalbant apie verslumo skatinimą, prieš ekonomikos krizę buvo jam skirtų programų, tačiau ar galima verslumo skatinimui priskirti potencialiems stambiems investuotojams skirtų lankstinukų leidybą? Pastaraisiais metais suaktyvinome dialogą su savivaldybės administracija ir inicijavome Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės įkūrimą. Šiuo metu jau peržiūrimi ir derinami jos įstatai. Kalbant apie esamas sąlygas, negalėčiau pasakyti, kad debiutuojančiam verslininkui Klaipėdoje jos būtų palankios. Verslo inkubatoriaus nėra, savivaldybės paramos - nėra, erdvesnių patalpų, reikalingų tam tikroms verslo šakoms, taip pat nėra daug. Tikiuosi, kad situacija keisis, kai verslas atsidurs arčiau valdžios ir bus išgirstas. Miestas turi suprasti, kad ekonomikos augimą ir sotų gyvenimą užtikrins ne valstybės dotacijos, o vietos verslas.