Kaip įpirkti lietuvišką agurką?

- Pastarąjį dešimtmetį šiltnamių ūkiai Lietuvoje išgyveno ne pačius geriausius laikus. Jų plotai traukėsi. Bet dabar pasklido žinia apie naujus „Kietaviškių gausos“ šiltnamius. Ar galime tikėtis ne tik gausesnio lietuviškų daržovių derliaus, bet ir palankesnių kainų? - „Vakaro žinios“ klausė daržoves šiltnamiuose auginančios „Kietaviškių gausos“ verslo plėtros vadovo Karolio MONTVILOS.

- Prieš dešimt metų registruotų žieminių šiltnamių Lietuvoje buvo 55 hektarai, bet dėl išaugusių šilumos sąnaudų šiltnamininkystės ūkis stipriai susitraukė. Neveronių šiltnamiai nebešildomi ir stovi kaip griuvėsiai, iš milžiniško Pagirių komplekso telikę keturi hektarai.

„Kietaviškių gausa“ buvo paskutinis didelis šiltnamių ūkis, likęs iš sovietinių laikų. Šiltnamiuose, statytuose prieš 30 metų, išlaikyti reikiamą mikroklimatą buvo itin brangu. Todėl agurkai sodinti tik vasario pabaigoje, pirmasis derlius pasirodydavo kovą. O prieš 20 metų mūsų šiltnamiai būdavo šildomi ir gruodį, ir sausį.

Dabar, kai pabaigsime modernizacijos projektą, turėsime 10 hektarų naujų šiltnamių ir tiek pat senų. Užauginsime daugiau daržovių, sezonas bus ilgesnis. Pirmieji Lietuvoje įvedame šviesos kultūrą - apšvietimo sistemą, kuri padės daržoves auginti ir žiemą.

Estai šią technologiją taiko jau 20 metų. Neseniai lankiausi prie Tartu esančiuose šiltnamiuose, tikrai yra ko pasimokyti. Mane sužavėjo dar ir tai, kad estai yra neįtikėtini nacionalistai. Tarkim, kai mažmeninė estiškų ilgavaisių agurkų kaina buvo 2,99 euro už kilogramą, importinių - 0,99 euro. Ir jų nuperkama vienoda proporcija - 50 proc. pigių ir 50 proc. brangių!

- Mus irgi paperka lietuviška prekės kilmė - turime sveiko vartotojiško nacionalizmo. Vis dėlto daugeliui atrodo, kad Lenkija - čia pat už sienos, klimato sąlygos skiriasi nedaug, bet savos daržovės kur kas brangesnės. Ar nėra taip, kad mokame vien už etiketę „Užauginta Lietuvoje“? Kodėl lenkai sugeba pigiai užauginti daržoves, o mes ne?

- Lietuvoje tarp vietinių ir atvežtinių daržovių tokio didelio kainų skirtumo kaip Estijoje nėra. Prekybos centrai už vietinę produkciją nenori mokėti brangiau, negu siūlo importo tiekėjai. Imant metinį vidurkį, susidaro apie 10 proc. skirtumas.

Su Lenkija mums lygiuotis būtų sunku, net neįmanoma. Lenkai prieš mus turi nemenką klimato pranašumą. Dauguma jų šiltnamių yra pietinėje šalies dalyje, 800-900 kilometrų nuo tos geografinės padėties, kur yra mūsų šiltnamiai. Skirtumas, kai reikia apšildyti milžiniškus stiklinių šiltnamių plotus, už lango esant minus 16 ir minus 10 laipsnių, labai didelis. Išreiškus vienetais, už kuriuos turime sumokėti, suma išeina išties įspūdinga.

Konkurenciją sunkina ir šilumos kainos. Lietuvoje jau seniai nebegalima statyti anglies katilinių, o Lenkijoje jos stovi prie kiekvieno šiltnamio. Lenkai supirkinėja taršos leidimus, taip pat ir iš Lietuvos, degina pigią anglį, teršia gamtą, bet sukuria pigią šilumą. Jų augintojai mums pasakojo, kad, nors šalyje daug savos anglies, dar pigesnės jie įsiveža iš Rusijos. ES direktyva neleidžia išmesti į aplinką tiek daug anglies dvideginio, bet Europos Komisija nesusitvarko su tokia didele valstybe, nepritaiko jai sankcijų.

Yra ir ekonominių faktorių. Lenkijoje daržovėms taikoma PVM lengvata, ten jis - 5 proc., kai pas mus 21. Prisideda ir valiutų svyravimas. Nuvertėjus zlotui jie labai džiaugiasi eksportuodami į kitas valstybes.

- Prastesnė lenkiškų daržovių, vaisių kokybė - tiesa ar mitas?

- Lietuvoje šiltnamiams registruotų preparatų, skirtų augalų apsaugai, yra 17, Lenkijoje - 54. Ten leidžiama naudoti net tuos, kurie tikrai kenksmingi ir pas mus jau seniai uždrausti. Todėl perskaitęs, kad Švedijos mažmeninis tinklas apsuko atgal penkis vilkikus lenkiškų obuolių, nė kiek nenustebau.

Mes naudojame vadinamuosius gyvus preparatus, kurie kenkėjus naikina natūralios biosintezės būdu, be chemijos. Bet jie brangūs, ir tai didina daržovių savikainą.

- Galbūt įdiegus naujas technologijas, kurios nokins daržoves net žiemą, nebereikės jų įsivežti iš Ispanijos?

- Auginimo ciklai Lietuvoje ir Ispanijoje visiškai skirtingi. Tinkamas sąlygas auginti daržovėms jie turi žiemą. Ispaniškų daržovių sezono pabaiga pavasarį sutampa su lietuviško sezono pradžia.

Pirmieji lietuviški agurkai, vos susiformavę iš daigo, yra labai naudingi, skanūs ir švieži. Tuo metu, kai jų sulaukiame, Ispanijoje agurkų derlius jau būna persiritęs į antrą pusę, tad pats augalas jau yra nustekentas ir ligų, ir įvairių preparatų. Tada mūsų parduotuvėse atsiranda daug nestandartinės produkcijos - kreivų, plėvele aptrauktų agurkų. Paskutinius sezono agurkus jie pardavinėja labai pigiai, daugiausia veža į Rytų rinkas. Lietuva yra viena iš jų, kaina čia yra vienas svarbiausių faktorių. Tad pavasarį turime tokią situaciją: atsiranda patys pirmieji sąlyginai brangūs lietuviški agurkai, jų dar yra nedaug, o šalia - didžiuliai kiekiai pigių ispaniškų agurkų. Susidaro didžiulės žirklės.

Šiltnaminių daržovių rinka ypač elastinga, sandėliuoti jas galima ne ilgiau nei savaitę, tad esame priversti parduoti tokia kaina, kurios reikalauja klientas. Priešingu atveju daržoves tiesiog reikėtų išmesti.

- Kai importuotojai turi tiek pranašumų, kaip žadate su jais konkuruoti? Ar vertėjo imtis milžiniškų investicijų, statytis naujus šiltnamius, jei lenkai vis vien muša kainas?

- Naujuose šiltnamiuose derlius bus gerokai gausesnis. Kalbėsime apie tai, kad lietuviškas produktas yra ekologiškas, sveikas, šviežias, kad vartotojas suprastų, už ką yra mokama brangiau. Bet kliautis vien patriotiniais pirkėjo jausmais - maža.

Prekybos tinklai reikalauja kuo mažesnių kainų, jei ne, sako, pirks iš lenkų. Tad labai džiaugiamės, jei pavyksta parduoti dešimt procentų brangiau. Konkuruoti su lenkų savikaina mums tiesiog neįmanoma, bet parduoti vis tiek reikia. Esame spąstuose: jeigu iš mūsų neperka, mes vis tiek turime parduoti žemesne kaina.

- Bet pavasarį skandalą sukėlęs kalafioras prekybos centrų lentynose dar ilgai liko neįperkamas. Gal labiau apsimoka išmesti negu parduoti pigiau?

- Negaliu pasakyti dėl kalafiorų, o agurkų kaina pavasarį tikrai buvo aukštoka. Lietuva nėra toje geografinėje platumoje, kur daržovės gerai auga. Mūsų sezonas labai trumpas, o norint užauginti juos pavasariui reikia labai didelių resursų. Kad pomidorų daigai užaugtų, suformuotų kekes kovo mėnesį, vien šilumai reikia milijono eurų. Šis pavasaris buvo rekordiškai tamsus, šviesos buvo 25 proc. mažiau nei įprastai.

Tačiau nepaisant aukštesnių kainų, pasiūla ir paklausa šį pavasarį buvo susikirtusios. Galiu patikinti, kad „Kietaviškių gausa“ pardavė visus agurkus, kuriuos užaugino. Taip, prekybos tinklai grąžina gamintojams daug produkcijos, jų parametrai labai griežti: tai agurkėlis šiek tiek kreivas, tai vos per trumpas, tai per ilgas. Kartais atrodo, kad jie tyčiojasi iš augintojo. Jei negalime parduoti nestandartinio produkto, atiduodame jį „Maisto bankui“.

- Gal vis dėlto konkurencija per maža, kad kainos kristų?

- Esame prie pat Lenkijos, turinčios milžinišką, perteklinę pasiūlą. Jų augintojai patys savo produkciją pardavinėja pigiau nei už lenkišką savikainą, nes neturi kur jos dėti. Tad dirbame nuožmios konkurencijos sąlygomis.

Ir Latvijoje, Estijoje yra nemažai šiltnamių. Lietuvoje taip pat nesame vieninteliai augintojai. Tad daržovių verslas toli nuo monopolijos. Tai ne energetika. Šilumos, kurią perkame iš Elektrėnų, kaina ilgam įspraudė mus į rėmus. Dabar statomės savo katilinę, tikimės lengviau atsikvėpti.

- Jei Kėdainiai pradėtų plėtrą, rastumėte resursų piginti savo produkciją?

- Kėdainiai mums - ne aršus, o natūralus konkurentas. Ten žmonės gimė su agurkų auginimo tradicijomis, tad nesitikime, kad jie kažkur dings. Tiek metų pragyvenome kartu, vieni kitiems netrukdydami. Ir mes, ir jie norime parduoti brangiau, kad auginti tuos agurkus būtų naudinga. Valgome kėdainiškių auginamus agurkus ir džiaugiamės, kad jie yra.

Neteisingą konkurenciją, kurios bijome, turime kitoje sienos pusėje. Degindami anglį lenkai šildosi daug pigiau, o mums to daryti negalima, bet turime konkuruoti su jais vienoda kaina.

- Kodėl įvedus eurą viskas pabrango, nors kainos turėjo likti tokios pačios?

- Kaip vartotojas irgi pastebiu, kad viskas brangsta, bet vertindami kaip gamintojai nepastebėjome, kad būtent su euro pagalba mums būtų pavykę parduoti brangiau. Galbūt tą padarė kiti žaidėjai grandinėje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“