Kaip bankai užsidirbo mūsų milijardą

Didžiuliai įkainiai

„Praėjusiais metais uždirbtas pelnas buvo labai artimas rekordiniam bankų sektoriaus pelnui, uždirbtam ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2007 m.“, - paskelbė Lietuvos bankas.

Labai didelę pelno dalį sudarė bankų pajamos už grynąsias ir komisinių pajamas - už klientų aptarnavimą šiems susimokant už komunalines paslaugas, atliekant pervedimus, keičiantis valiutą ir t.t.

Štai už pervedimus užsienio valiuta imama nuo 30 iki net 100 litų, už valiutos keitimo operaciją - iki 4 litų, įmokos už paslaugas kainuoja iki 5 litų, grynųjų pinigų operacijos litais - vidutiniškai 0,8 proc. nuo operacijos vertės, bet ne mažiau nei 2-5 litai, priklausomai nuo banko.

Milžiniškas uždarbis

„Veikiančių bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2011 m., palyginti su 2010 m., šiek tiek (0,8 proc.) ūgtelėjo ir sudarė 596,2 mln. litų. Paslaugų ir komisinių pajamų augimas paprastai yra tiesiogiai susijęs su ekonomikos augimu - augant šalies ūkiui, didėja ūkinių subjektų aktyvumas, dėl to didėja bankinių paslaugų poreikis. Taigi tikėtina, kad paslaugų ir komisinių pajamos praėjusiais metais padidėjo išaugus tokių paslaugų apimčiai, o ne kainoms. Po Lietuvos banko iniciatyvos mažinti būtiniausių bankinių paslaugų kainas kai kurie bankai sumažino mokėjimo paslaugų įkainius“, - informavo Lietuvos bankas. Tad iš gauto 1,1 mlrd. litų pelno daugiau nei pusę sumos sudarė pajamos už paslaugas.

Bene labiausiai dėl tokių paslaugų teikimo niršta Lietuvos smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Mat, pavyzdžiui, jei pirkėjas atsiskaitydamas naudojasi banko kortele, nemaža sumokėtų pinigų dalis keliauja į banką.

Nelinkę į kompromisus

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad taryba net yra sudariusi derybininkų grupę, kuriai vadovauja tarybos narys Saulius Žilinskas. Grupės tikslas - susiderėti su komerciniais bankais dėl kuo palankesnių sąlygų verslui.

„Mes tuos klausimus bandome ir per Ūkio ministeriją kelti. Ne vien dėl mokėjimo kortelių. Nes dabar bankai už vieną brūkštelėjimą kortele ima nuo 2 iki 3 proc. visos kortele sumokėtos sumos. Įsivaizduokite: jei išgeriate kavos už 10 litų ir sumokate kortele, bankas, nieko neveikdamas, už tai gauna daugiau nei pusę lito. O tada verslininkai tai įskaičiuoja į kainą ir kortelės turėtojas sumoka papildomai“, - akcentavo D.Matukienė.

S.Žilinskas neslėpė, kad derybos su komerciniais bankais nėra veiksmingos, ypač kalbantis dėl mokėjimo kortelių.

„Pavyzdžiui, už cigaretes mokant kortele, verslininkas patiria tik nuostolių, nes cigaretėms antkainis yra labai mažas. Jei antkainis sudaro pusę lito, o bankui reikia sumokėti litą, tai patiriami nuostoliai. Todėl dažnai mažose parduotuvėlėse ar kavinukėse atsiranda užrašai, kad banko kortelėmis atsiskaityti negalima arba raginama atsiskaityti grynaisiais, jei suma neviršija 10 litų. Nes priešingu atveju už tai, kad parduodi pigų daiktą, dar turi primokėti bankui. O bankai čia tartis nelinkę“, - sakė S.Žilinskas.

Neieško kartelio

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos konkurencijos taryba 22 šalies bankus nubaudė 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą taikant antkainius už naudojimąsi kortelėmis, nors įkainiai ten keliskart mažesni.

„Ką galima susitarti su bankais, jei net Konkurencijos taryba nieko nepadaro? Jos reakcija buvo paprasta: jie neprivalo komentuoti savo tyrimų ir neprivalo jų atlikinėti pagal užsakymą. Todėl nekontroliuojamų bankų pajamos už paslaugų teikimą vis didėja“, - paaiškino S.Žilinskas.

Mokestis ant mokesčio

Kauno rajone šešių maisto ir buities prekių kaimo parduotuvių tinklą valdantis verslininkas, Kauno regiono smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Arturas Mackevičius su „Respublika“ pasidalijo asmenine patirtimi.

„Iš smulkiųjų ir vidutinių verslininkų už atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis bankai ima 1,8-3 proc. visos prekės kainos. Ne antkainio, o kainos. Mokestis bankui dažnai siekia 50 proc. antkainio, o kartais net jį ir viršija. Bet čia dar ne viskas, o tik mokestis bankui“, - dėstė A.Mackevičius.

Anot jo, už kiekvieną brūkštelėjimą kortele dar mokamas sujungimo mokestis telefono ar interneto paslaugas teikiančiai bendrovei. A.Mackevičius telekomunikacijos bendrovei moka po 15 centų už kiekvieną pirkėjo pasinaudojimą kortele, nesvarbu kokia pirkinio vertė, taip pat 19 centų vienos minutės informacijos perdavimo mokestį, abonentinį mėnesinį telefono mokestį.

Priversti gudrauti

„Taigi, pavyzdžiui, verslininkas už 80 centų iš tiekėjo įsigytą prekę parduodamas su 20 proc. antkainiu už 1 litą banko kortelės turėtojui, tikėdamasis įmonės reikmėms uždirbti 20 centų, nieko neuždirba, nes sumokėjęs už operaciją bankui ir ryšiams 50 centų, realiai praranda 2,5 karto daugiau, negu tikisi uždirbti, t.y. patiria nuostolį, nes parduoda prekę pigiau, negu pirko“, - paaiškino A.Mackevičius.

Anot jo, parduoti kortelės turėtojui daiktą apsimoka tik esant didelei pirkinio vertei, todėl verslininkai labai dažnai gudrauja ir pasako, kad dėl techninių trikdžių negali smulkaus pirkėjo aptarnauti, arba nustato sumą, iki kurios negalima atsiskaityti kortele, arba visas minėtas išlaidas įskaičiuoja į prekės kainą.

Vieni nuostoliai

„Parduodamas kortele prekę už 10 litų (kai prie gavimo kainos 8 litų buvo pridėtas 20 proc., t.y. 2 litų antkainis), verslininkas priverstas bankui ir ryšių bendrovei sumokėti 0,67 lito, t.y. net 33,5 proc. nusistatyto antkainio dalį. Tuomet pačiam prekybininkui patenka tik 66,5 proc. nustatyto antkainio dalis, lygi 1,33 lito. Kai ta pati prekė parduodama pirkėjui, kuris sumoka grynaisiais pinigais, verslininkui lieka visa 100 proc. antkainio dalis, t.y. 2 litai“, - verslo subtilybes aiškino A.Mackevičius.

Jo skaičiavimu, viena smulkiojo ir vidutinio verslo įmonė, besiverčianti mažmenine prekyba maisto ir buities prekėmis kaimo vietovėse, per metus patiria 2,5 tūkst. litų nuostolį, kai vienoje jos parduotuvėje kortelėmis atsiskaito 7,3 proc. pirkėjų. Jeigu visi 100 proc. pirkėjų ateitų tik su bankų kortelėmis, įmonė netektų per metus 34,3 tūkst. litų, o jeigu prekybą negrynaisiais pinigais įmonė vykdytų visose šešiose savo parduotuvėse, turėtų išleisti arba negautų 120 tūkst. litų per metus.

Pusė pajamų - iš žmonių

Nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas atskleidė, kad, pavyzdžiui, 2010-aisiais daugiau nei pusę visų bankų pajamų sudarė pajamos už visas minėtas paslaugas verslininkams ir fiziniams asmenims.

„Tiesa, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas įvarė bankams rakštį, nusprendęs viešai skelbti jų įkainius. Todėl dabar kai kurie bankai įkainius kiek sumažino“, - pasidžiaugė V.Trukšinas ir pridūrė, kad įkainiai sumažėjo ir dėl stiprios konkurencijos, mat, pavyzdžiui, Lietuvos pašte ar „Teleloto“ terminaluose įmokas sumokėti nekainuoja ir litas.

Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

Kai kurie skandinaviški bankai taiko didesnius įkainius už įmokų priėmimą ir kitas paslaugas, nes jie sumažino įkainius vyresnio amžiaus žmonėms. Įkainių politika yra tokia, kad atėjusiems į banką susimokėti kainų niekas mažinti nesiruošia. Iš esmės ir taip subsidijuojama ši paslauga. Norintiems paslaugą gauti pigiau, reikia naudotis ja per nuotolį - ar tiesioginio debeto būdu, ar internetu, nes tiesiogiai kontaktuoti su bankų darbuotojais yra labai brangu.

O verslininkų skundai, esą labai brangiai kainuoja aptarnauti pirkėjus su mokėjimo kortelėmis, nėra labai pagrįsti. Kiek esu matęs palyginimų, darytų Europos Komisijos prieš kelerius metus, galiu pasakyti, kad vietinių bankinių paslaugų įkainiai Lietuvoje yra labai maži. Tik įkainiai eurais yra dideli ir yra kur juos mažinti. Tačiau šių mokėjimų yra labai mažai ir, sumažinus įkainius, bankams nebūtų atsiperkamumo.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"