Tolimojoje Kinijoje įvyko beprecedentis atvejis - ši šalis nubaudė garsią kompaniją “Unilever” už panikos sukėlimą rinkoje. Šitaip kinai kovoja su valstybėje dirbtinai pučiamais burbulais, kartu - ir su infliacija. Lietuvoje burbulai veja vienas kitą, tačiau jų autorių atsakomybėn neleidžia patraukti šiandien galiojantys įstatymai.
Už melą - solidi bauda
Kompaniją “Unilever” nubaudė Kinijos nacionalinė plėtros ir reformų komisija. Ir ne tokia jau maža suma - 2 mln. juanių (maždaug 747 tūkst. litų).
Kuo prasikalto kinams Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų kompanija, kuri yra viena iš lyderių šampūnų ir valymo priemonių rinkoje, gamina visame pasaulyje žinomus produktus “Lipton”, “Dove”, “Domestos”, “Sunsilk”, “Rexona” ir “Knorr”?
Anot Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos oficialaus pranešimo, 2011 metų kovą “Unilever” esą neatsargiai pranešė apie prognozuojamą kompanijos gaminamų prekių brangimą. Lyg tarp kitko pranešime buvo teigiama, kad kainos dar nekils iki balandžio 1 dienos.
Pirkėjai puolė šluoti “Unilever” gaminius, o prekybininkai, savaime suprantama, suskato didinti jų kainas nelaukdami pranešime paminėto termino. Tiesa, jie taip ir nesulaukė to termino, nes, kaip paaiškėjo, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų kompanija net nesirengė branginti savo gaminių.
“Unilever” buvo nubausta Kinijoje paskelbus kovą su infliacija, kuri kovą buvo pakilusi iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų liepos - 5,4 proc. Taip stengiamasi išvengti gresiančio ekonomikos perkaitimo ir dėl jo galinčio atsirasti ūkio burbulo, kuris vėliau ar anksčiau sprogsta.
Įvairūs burbulai nuolat aplanko ir Lietuvą. Iš didžiausių pastarųjų metų burbulų garsiausiai sprogo cukraus ir nekilnojamojo turto. Tiesa, atsekti, kas juos išpūtė, skirtingai nei “Unilever” atveju Kinijoje, ne visuomet yra galimybių.
Cukrus prabangos preke netapo
Iš parduotuvių lentynų lietuviai cukrų šluote šlavė žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Tuomet per labai trumpą laiką cukraus kaina prekybos vietose pakilo apie 16-17 proc. - maždaug nuo 3 iki 3,5 lito. Kita vertus, tai buvo ne vienos Lietuvos, bet ir daugelio kaimyninių valstybių problema.
Cukraus burbulas buvo tas atvejis, kai atsekti jo autorius, mūsų šalies atsakingoms institucijoms būtų buvę sudėtinga, o gal ir išvis neįmanoma.
Karštinė prasidėjo 2010-ųjų gruodį britų laikraščiui “The Financial Times” paskelbus, kad cukraus kaina esą pasiekė neregėtas aukštumas - 34,39 JAV dolerio (83,57 lito) už svarą. Leidinį konsultavę ekspertai tvirtino, kad cukrus apskritai greitai taps prabangos preke. Kodėl? Anot “The Financial Times”, dėl to, kad Brazilijoje, kuri pagamina apie pusę pasaulio cukraus, sezono metu vyravus sausrai galimas deficitas.
Baltijos šalyse žinią pasigavo vienas Latvijos interneto portalas, o paskui ir visa kita baltų bei estų interneto žiniasklaida. Kilus panikai žmonės parduotuvėse išpirko pabrangusį cukrų, tačiau jo taip ir nebuvo pritrūkta. Iš burbulo neblogai pasipelnė prekybininkai, gamintojai ir tarptautiniai cukraus spekuliantai, kurie, galimas daiktas, ir buvo tikrieji panikos sukėlėjai.
Iš NT burbulo sprogimo nepasimokė
Kur kas lengviau mūsų atsakingoms institucijoms būtų surasti daug didesnio pastarųjų metų nekilnojamojo turto (NT) burbulo autorius. Per ekonominį pakilimą 2004-2007 metais šis burbulas buvo pučiamas labai apgalvotai ir tendencingai, todėl įtraukė mases gyventojų. Sprogus burbului pasekmės labai skaudžios - dalis paskolas būstui ar žemės sklypams pirkti pasiėmusių žmonių jau yra praradę savo nuosavybę, daugelis ją dar gali prarasti.
NT burbulo autoriai Lietuvoje jau seniai įvardyti - tai daugiausia skandinaviško kapitalo bankai SEB, “Swedbank”, “Sampo” (dabartinis “Danske bank”) ir vietiniai nekilnojamojo turto plėtotojai. Netgi tuomet, kai rinkoje jau vyravo aiškūs ekonominės krizės ženklai, buvo vis dar gąsdinama netolimoje ateityje augsiančiomis NT kainomis, tai vartotojus skatino pirkti būstus tuoj pat ir už nerealią kainą.
Šiandien istorija kartojasi - vėl akivaizdžiai pučiamas naujas NT burbulas. Neseniai “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis viešai pareiškė, kad 2011-aisiais būsto kainos galėtų kilti 5 proc., o paties pigiausio būsto - net iki 10 proc. Tuo pat metu bankai aktyviai perša iki minimumo atpigintas paskolas.
Tačiau ar kas atsakys, jei sprogs ir antrasis NT burbulas? Lietuva - ne Kinija. Mūsų valstybinių institucijų atsakymas dėl kaltininkų vienareikšmis - jų niekas nubausti negali.
Burbulų autoriai Lietuvoje - nebaudžiami
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas teigė, kad šalies vartotojus ginantys įstatymai nenumato bausti tuos, kurie per neatsargumą ar tyčiomis išpučia burbulus ir šitaip gali pridaryti didelės žalos vartotojams. “Tarnyba gali ginti vartotojų interesus tik tais atvejais, kai yra nuperkama nekokybiška ar blogai paženklinta prekė ar paslauga. O bausti burbulų pūtėjus - net nežinau, ar kokiai valstybės institucijai tokia teisė įstatymų yra suteikta. Kiek man žinoma, nė vienai jų to daryti neleidžia įstatymai. Nebent - Konkurencijos tarybai?” - tvirtino vartotojų atstovas.
Tačiau Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė irgi neigė, kad jos atstovaujama institucija šioje srityje ką nors gali. “Bausti burbulų autorių negalime, nes tokios teisės mums nėra suteikę įstatymai. Nebent Seimas čia ką nors pakeistų. Tačiau kol kas Konkurencijos taryba užsiima visai kitokio pobūdžio tyrimais”, - “Respublikai” sakė pašnekovė.
Statistika
Gyvenamųjų būstų vidutinės 1 kv.m kainos pokyčiai (palyginti su 1998 m. IV ketv., proc.)
1998 m. IV ketv. 100
2005 m. I ketv. 212,1
2006 m. I ketv. 311,9
2007 m. I ketv. 376,4
2007 m. II ketv. 434,0
2007 m. III ketv. 457,7
2007 m. IV ketv. 468,3
2008 m. I ketv. 506,3
2009 m. I ketv. 396,0
2010 m. IV ketv. 292,2
Šaltinis: Registrų centras
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą