Kaimas laukia samanės legalizavimo

Praėjusią savaitę Seimas sutiko, kad būtų svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurias priėmus būtų leista gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus ūkininkams, kurių ūkis būtų įregistruotas Lietuvos ūkininkų ūkių registre, jie teiktų kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir pagal reikalavimus būtų sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

Jiems būtų leidžiama gaminti ne stipresnius kaip 65 laipsnių alkoholinius gėrimus. Per metus ūkininkai galėtų pagaminti iki 1 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų, kurie būtų vartojami ir parduodami tik jiems priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.

Anksčiau pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo Seimas kelis kartus yra atmetęs.

Tradicinis gėrimas

Vienas iš Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų autorių, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tiki, kad Seimas rudenį joms galutinai pritars. "Gal pagaliau nugalės sveikas protas? Juk šis reiškinys ir taip egzistuoja. Nuvykus į miestelių ar seniūnijų šventes tenka paragauti tose vietovėse pagamintos ruginės. Tad gal geriau leisti ją gaminti legaliai ir taip kontroliuoti. Manau, kad mano pasiūlytoms pataisoms besipriešinantis Seimo Sveikatos reikalų komitetas akivaizdžiai gina kontrabandininkų, kuriems nenaudinga, kad atsirastų konkurentai, interesus", - žodžių į vatą nevynioja seimūnas.

Parlamentaras tiki, kad dekriminalizavus šios rūšies svaigalus nauda būtų keleriopa. "Viena vertus, į biudžetą būtų sumokėta 7-8 mln. litų akcizo. Kita vertus, kaime daugėtų darbo vietų ir tas biudžetas pilnėtų kitais būdais", - vardijo R. Žemaitaitis.

Jo manymu, šiuo metu nelegaliai pagaminta naminukė užima apie 3 proc. visos alkoholinių gėrimų rinkos.

Beje, samanė yra laikoma tradiciniu lietuvių spiritiniu gėrimu, mūsų šalyje gaminamu nuo XVI a.

Kils chaosas?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė siūlo neišleisti džino iš butelio. Parlamentarė siūlo pirmiau išsiugdyti gėrimo kultūra, o tik paskui legalizuoti naminukę. "Juk jos ir dabar parduotuvėse galima nusipirkti. Kam dar leisti gaminti kaimo turizmo sodybose? Ar pats norėtumėte, kad atvykęs su šeima prie kokio nors ežero matytumėte geriančius samagoną? O jei tie žmonės eis maudytis ir nuskęs? Abejoju, ar nors vienas Sveikatos reikalų komiteto narys pritars šioms pataisoms", - įrodinėjo pokalbininkė.

Parlamentarė nė kiek nesisieloja, kad R. Žemaitaitis nepritariančius jo pasiūlymui vadina kontrabandininkų interesų gynėjais. "Kaip tik manau, kad valstybės institucijos per menkai kovoja su kontrabandininkais. Jiems už šią veiklą reikėtų konfiskuoti turtą. O ar nors vienas taip nubaustas? Gal tik vienas Vilius Karalius, tačiau jų yra kur kas daugiau", - aiškino V. M. Čigriejienė.

LEGALU. Šiuo metu naminę degtinę gaminti gali tik didžiosios alkoholinių gėrimų gamyklos. Redakcijos archyvo nuotr.

Kolegės nuomonei pritaria ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys. Jis suabejojo, ar kaimo turizmas yra suinteresuotas tokia samanės gamyba: "Dabar samagonas patrauklus tuo, kad jis draudžiamas, o kai bus legalizuotas, suprastės jo skonis ir legalumas. Kam žmonėms suteikti papildomą galimybę svaigintis? Juk naminė jau dabar gaminama didžiosiose alkoholinių gėrimų gamyklose. O jei mes tą procesą liberalizuosime, bus sunku jį kontroliuoti. Sukelsime chaosą nei gausime naudos, nes bus sunku šią rinką sureguliuoti", - įsitikinęs parlamentaras.

R. Žemaitaitis atkerta, kad jau dabar kaimo turizmo sodybų savininkai po kiekvieno didesnės kompanijos apsilankymo surenka maišus tuščių degtinės butelių su rusiškomis ir baltarusiškomis etiketėmis. "Verčiau tegu svaigalams skirtus pinigus jie palieka sodybų savininkams, o ne sumoka kontrabandininkams", - samanės legalizavimo nauda

Nauda kaimui

Vienos Plungės rajone prie ežero įsikūrusios kaimo turizmo sodybos savininkė Viktorija tvirtai tiki naminės legalizavimo nauda. "Tai būtų papildoma paslauga, už kurią gautume papildomas pajamas. Jau dabar kartais klientai paklausia, gal turime naminės?" - "Vakarų ekspresui" sakė verslininkė.

Linas Žabaliūnas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos pirmininkas, įsitikinęs, kad leidus gaminti neminę degtinę padidėtų šios turizmo rūšies patrauklumas. "Beje, Lietuva yra vienintelė šio regiono valstybė, kur naminės neleidžiama gaminti. Latvių, estų, skandinavų ūkininkai gali ją gaminti, o lietuviai - ne. Beje, Latvijoje ji yra brangesnė už paprastą degtinę. Svarbiausia yra ne pats produktas, o jo gamybos procesas, kuris vilioja turistus. Todėl teiginiai, kad tauta ims dar labiau gerti, laužti iš piršto. Be to, pirmaisiais metais, prognozuojame, kad šio verslo imsis gal 10 sodybų. O po 30 metų jų bus tik 300. Nepamirškime, kad naminę gaminantys verslininkai privalės mokėti akcizą, kuris dabar siekia 44 litus už litrą gryno alkoholio. Manau, kad Pandoros skrynia tikrai neatsivers", - įrodinėjo L. Žabaliūnas.

Nors daugelyje ES šalių naminė degtinė legalizuota, jos gamyba reglamentuota įstatymais, priežiūrą atlieka valstybinės ir visuomeninės organizacijos, Lietuvoje tai dar nėra padaryta. "Viena paskutinių Europoje pernai naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose reglamentavo Latvija. Istoriniai tyrimai įrodo, kad naminė ruginė degtinė yra lietuvių tautos kulinarinis paveldas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikta analizė įrodo, kad naminės degtinės gamyba kaimo turizmo sodybose alkoholio vartojimo nepadidintų, o šalies biudžetą tik papildytų", - sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, kaimo turizmo sodybų savininkai nori įteisinti, kad naminukę degustacijai nedideliais kiekiais galėtų gaminti tik ūkininkas, vystantis kaimo turizmą ir esantis sertifikuotu tautinio paveldo puoselėtoju.

Prieš kelerius metus naminės puslitris kainavo 5 litus. Dabar jos kaina šoktelėjo iki 6 litų. Jei naminės gamyba būtų civilizuota, ji pabrangtų apie 3 kartus.

Vienas iš Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos (NNDGA) steigėjų Vytenis Neverdauskas įsitikinęs, kad civilizavus samanę, Lietuvos kaimo turizmas taptų patrauklesnis, sodybų veikla pelningesnė, kaime vystytųsi alternatyvus žemės ūkiui verslas, daugėtų darbo vietų, biudžetas pasipildytų mokesčiais, būtų išsaugotas tautinis kulinarinis paveldas, dalis šalyje užauginamų perteklinių rugių būtų alternatyviai perdirbti.. Jis taip pat pritaria, kad naminės degtinės verslo civilizavimo baubu visuomenę gąsdina pilstukininkai, nelegalai ir kontrabandininkai. "Apgailėtina, jog jų ruporais dirba ir kai kurie politikai. Tad galiausiai išdrįskime tiesiai įvardyti, kad naminės civilizavimo priešininkai yra šešėlinio verslo finansuojami agentai, velnio advokatai", - rašoma NNDGA pranešime.

Slibino galvos

Kol Seimas trypčioja, naminė degtinė gaminama pogrindžio sąlygomis. Įstatymai už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą numato administracines baudas nuo 300 iki 1500 litų, o sučiuptajam antrą kartą - iki 3000 litų.

Nepaisant baudų, "bravorų" dūmai rūksta kiekviename tankesniame miške beveik visoje Lietuvoje. Daugelis kaimo žmonių gamina šį produktą, mat butelis naminės yra ne tik gėrimas, bet ir valiuta. Buteliu atsiskaitoma talkininkams po įvairių lauko darbų, juo sumokama meistrams už kai kuriuos smulkius darbus. Mat kai kurie talkininkai mieliau renkasi butelį su "ugniniu skysčiu" taupydami laiką. Nereikia ieškoti parduotuvės, kuri kaime neretai būna už keliolikos kilometrų. Galiausiai tai yra dovana, einant į svečius pas kaimyną.

Kai kurių pokalbininkų teigimu, dalis užmokesčio už darbą sumokama pinigais, o dalis - namine. Todėl dažnas kaimo vietovių gyventojas savo sodybose išsivaro nedidelius kiekius naminės degtinės. Ne pardavimui, o tik grynųjų pinigų trūkumui kompensuoti.

Pasak Telšių rajono Varnių gyventojo Zigmanto, naminę degtinę kaime virė, verda ir virs. Šio proceso, jo manymu, nesustabdys nei baudos, nei policijos pastangos. "Aišku, pastaraisiais metais naminės degtinės gamybos mastai sumažėjo, tačiau nepaisant policijos reidų, jos kaimuose ir dabar apstu. Kovą su naminukės gamyba palyginčiau su slibino galvų kapojimu - vieną nukerti, tuoj pat kita atauga", - svarsto varniškis.

Šios srities "gurmanai" įrodinėja galintys naminės degtinės kokybę nustatyti neragaudami, esą užtenka supurtyti butelį. Jei atsiranda burbuliukų - ji skiesta vandeniu.