Kai už darbą moka, o už pasiruošimą - ne?

Darbe žmogus praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo, todėl natūralu, kad dažnai kyla klausimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Lrytas.lt su įvairių sričių profesionalais padės išnarplioti problemas, kurių nedrįstate išsakyti savo vadovui, kolegoms ir artimiesiems. Trečioji „Kaip išgyventi darbe“ rubrikos herojė atsidūrė keblioje padėtyje, mat šalia mokamo darbo ji dar turi sugaišti kelias valandas jo pasiruošimui, o už tai jai niekas neatlygina.

Darbdavys privalo atlyginti darbuotojui už darbo vietos paruošimą bei sutvarkymą ir negali reikalauti, kad parengiamieji ir tvarkymo darbai būtų atliekami ne darbo metu. J. Stacevičius.

„Dirbu bare barmene. Mano pamainos laikas trunka 11 valandų, tačiau norint tinkamai pasiruošti darbo vietą reikia ateiti bent pusvalandžiu anksčiau, o po darbo tam, kad susitvarkyčiau ir užpildyčiau kasos knygą, kartais tenka užtrukti net valandą. Taigi, vidutinė mano darbo diena yra apie 12,5 val., nors apmokamos yra tik 11 valandų. Norėjau paklausti, ar pasiruošimas darbui ir darbo vietos tvarkymas po pamainos turi įeiti į darbo laiką?“

Į lrytas.lt skaitytojos klausimą atsako advokatas Donatas Jaraminas.

Atsakant į skaitytojos klausimą reikia pažymėti, kad remiantis galiojančiu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti bei sutvarkyti, yra įskaitomas į darbo laiką (kodekso 143 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tai reiškia, kad darbdavys privalo atlyginti darbuotojui už darbo vietos paruošimą bei sutvarkymą ir negali reikalauti, kad parengiamieji ir tvarkymo darbai būtų atliekami ne darbo metu, t. y. ne darbo laiko sąskaita.

Įstatymas neleidžia, kad šiuo atveju į darbo laiką būtų įtrauktas tik tas laikas, per kurį darbuotojas atlieka tiesiogines savo darbo funkcijas.

Tokiu atveju darbuotojas turi kelias galimybes:

1) į darbo vietą ateiti ir baigti darbą tuo metu, kai pagal darbo sutartį, įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles ar kitus įmonėje galiojančius teisės aktus atitinkamai prasideda ir baigiasi to darbuotojo darbo laikas (pamaina), ir darbą pradėti nuo darbo vietos paruošimo, o baigti – darbo vietos sutvarkymu, t. y. šiuos darbus atlikti nustatyto darbo laiko sąskaita;

2) reikalauti iš darbdavio, kad atitinkamai būtų prailgintas nustatytas pamainos laikas, skaitytojos nurodytu atveju - 1,5 valandos;

3) reikalauti iš darbdavio darbo laiką, sugaištą darbo vietos parengimui ir sutvarkymui, laikyti kaip viršvalandinį darbą bei už šį darbą sumokėti ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio (pagrindinio bei papildomo), kaip tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalis bei 193 straipsnis.

Tiesa, tiek antruoju, tiek ir trečiuoju atveju yra svarbu, kad būtų išlaikyta maksimali įstatymo leidžiama darbo laiko trukmė, t. y. maksimali darbo laiko trukmė per septynias dienas, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų (Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalis) bei darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų bei šimto dvidešimt valandų per metus, jei įmonėje galiojanti kolektyvinė sutartis nenustato kitokios maksimalios metinės viršvalandinių darbų trukmės, kuri ir šiuo atveju negali viršyti šimto aštuoniasdešimt valandų (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis).