Kada Nemunu bus galima keliauti į Baltarusiją ir toliau - dar nežinia

Metams prabėgus nuo pasitarimo, kuriame nagrinėtos galimybės pradėti navigaciją Nemunu atkarpoje nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos, toliau teorinių pamąstymų nepasistūmėta. Nors laivybos sąlygos ir plėtros perspektyvos ne kartą aptartos įvairiuose pasitarimuose drauge su prie Nemuno įsikūrusių savivaldybių atstovais, mokslininkais, susisiekimo specialistais, tačiau pinigų vandens keliui parengti vis neatsiranda.

Tai dar kartą patvirtinta antradienį Kaune Lietuvos vandens kelių direkcijos surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Baltarusijos atstovai iš vandens kelius ir laivininkystės ūkį valdančios bei prižiūrinčios valstybinės įmonės filialo Gardine.

Baltarusiai, prižiūrėdami vos per 70 km ilgio Nemuno atkarpą, savos valstybės finansų tam gauna daugiau nei jų kolegos Lietuvoje, turintys "aprėpti" gerokai didesnius upės kelio ruožus.

Svečiai pasakojo savo prižiūrimoje Nemuno dalyje laivybai skirtame vandens kelyje užtikrinantys pastovų 1,20 m gylį, o dabar tiria upės gelmes pasienyje su Lietuva, žvelgdami į perspektyvą, jog kada nors upė, jungianti abi valstybes, taps puikia magistrale tarptautiniam bendradarbiavimui, turizmui, poilsio industrijai plėsti. Nuo Baltarusijos per kanalus laivais galima keliauti toliau - į Lenkiją, iš jos - į Amsterdamą, Berlyną ar kitur.

Gardino upeiviai teigė turintys puikiai restauruotų laivų, kuriais jau šiandien galėtų plukdyti keleivius į Druskininkus ir atgal. Tereikia artimiausiu metu pagilinti vandens kelią, aprūpinti jį reikiamais ženklais. Baltarusiai teigė sutinkantys naujo maršruto įdiegimui reikalingas išlaidas dalintis perpus su Lietuva.

Birštono vicemero Juozo Aleksandravičiaus nuomone, belieka pasidžiaugti, kad iš Nemuno aukštupio ateina geros iniciatyvos. Gal jos bus perimtos žemiau ir pastums bendrą reikalą į priekį.

Pagal Lietuvos vidaus vandenų direkcijos užsakymu dar 2005 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų parengtą galimybių studiją, Nemuno vandens kelio nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos sienos, kurio gylis būtų 0,75 m eksploatacijai parengti reikėtų apie 2 mln. litų. Jeigu būtų siekiama didesnio gylio, visa tai kainuotų brangiau. Tiesa, galimybių studijoje išlaidos apskaičiuotos to meto kainomis.

Ir pati studija, kaip sakė ne vienas susitikimo dalyvis, turėtų būti iš naujo parengta, tačiau ir jai reikalingų lėšų Lietuvos vidaus vandenų laivybos sąlygomis besirūpinanti valstybės institucija šiandien vargiai rastų. Pagrindinės lėšos tenka šiuo metu labiau eksploatuojamai Nemuno atkarpai nuo Kauno iki pajūrio.

O kelių, pasirodo, turime nemažai ir "kitoje pusėje Kauno": nuo hidroelektrinės iki Birštono laivybai tinkamas Nemuno ruožas yra beveik 90 km, o nuo Birštono iki Privalkos Baltarusijoje - 173,6 km. Lietuvos teritorijoje eksploatuojamos tik dvi Nemuno kelio iki pasienio atkarpos: 83 km ruožas Kauno hidroelektrinė-Žemaitkiemis ir 11 km - Druskininkai-Liškiava.

Upeivių teigimu, nedideli laivai, jachtos galėtų plaukioti ir neeksploatuojamose pagrindinės ir didžiausios Lietuvos upės atkarpose, jeigu ten būtų užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Tam reikėtų išvalyti ruožus, paženklinti farvaterį. Paprasčiau sakant, pašalinti Nemuno seklumas bei įvairias povandenines kliūtis.

Tiesa, dalis upės slėnių - saugomos teritorijos. Neretai praktinius darbus upėse bei paupiuose stabdo ir gamtosaugininkų reikalavimai.

Turizmo departamentas, įgyvendindamas projektą, kuriam gavo ir Europos Sąjungos fondų lėšų, pastatė nemažai prieplaukų. Tačiau dalis jų jau ne vienus metus stovi "dykos", nes atsirado būtent ten, kur Nemuno kelias neeksploatuojamas.

O juk tikslai tiek vienų, tiek kitų, besirūpinančių Nemunu, yra vienodi: skatinti turizmą ir laivybą.

Druskininkų savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas Kaune vykusiame pasitarime vardino bendrus projektus su baltarusiais, tiesa, parengtus skatinant intensyvinti ne vandens, bet sausumos kelių panaudojimą. Tačiau vandens kelio, kurį valdo ne savivaldybės, bet valstybinė įmonė, atveju, paraišką ir kitą dokumentaciją rengti turėtų Vidaus vandens kelių direkcija. Savivaldybės galėtų būti jos partnerės, teigė tiek druskininkietis A. Svirskas, tiek Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Senkienė.

Savivaldybių atstovų nuomone, reikia svarstyti galimybes kooperuoti projektų, paraiškų ir kitų dokumentų parengimo lėšas. Ir tą daryti ilgai nedelsus, nes jei paraiškos dėl ES finansavimo nebus artimiausiu metu parengtos, procesas gali sustoti iki 2015 metų.

Konstatuota, kad būtina sutelkti pajėgas, jei norima matyti Nemuną ne vien kaip įspūdingą kraštovaizdžio detalę, bet panaudoti upę ir kaip vandens kelią.

Anot Druskininkų savivaldybės skyriaus vedėjo A. Svirsko, reikia atnaujinti laivybos sąlygų ir plėtros perspektyvos Nemune nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos sienos galimybių studiją. Parengti projektą ir pasistengti, kad visa tai atsidurtų strateginių projektų sąraše.