Ką rinktis - banką ar kredito uniją?

"Vakarų ekspresas" ne kartą rašė apie bankų siekį atpratinti žmones nuo grynųjų pinigų ir visus mokėjimus atlikti negrynaisiais - internetu ar naudojantis mokėjimo kortelėmis.

Prieš kelis mėnesius vienas lietuviško kapitalo komercinis bankas paskelbė mažinantis tipinius įkainius už komunalinių mokesčių įmokas. Nuo liepos 1 d. to banko klientai bet kada per internetinės bankininkystės sistemą susimokėti už komunalines paslaugas (dujas, vandenį, elektrą, šildymą, šiukšlių išvežimą ir kt. komunalines paslaugas) gali be jokio mokesčio. Klientams, banko skyriuose atsiskaitantiems už komunalines paslaugas grynaisiais pinigais, iš sąskaitos banke arba iš mokėjimo kortelės sąskaitos, tipinis banko įkainis mažinamas daugiau kaip triskart - nuo 2,50 Lt iki 0,70 Lt.

Tiesa, vadinamųjų skandinaviško kapitalo bankų šis pavyzdys neužkrėtė. Jie liko ištikimi savo kainodarai. Pavedimas bankų viduje į kitų banko klientų sąskaitas kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 Lt, į kitus Lietuvoje registruotus bankus - nuo 1,2 iki 1,4 Lt, skubus pavedimas į kitus Lietuvoje registruotus bankus 4 Lt. Eilinis tų bankų klientas, kiekvieną mėnesį sumokantis įvairius mokesčius, rinkliavas bei apmokantis pateiktas sąskaitas už paslaugas vien už pavedimus, jei nesinaudoja kokiu nors specialiu pasiūlymu, priverstas sumokėti apie 10-20 litų. O per metus?

Vieno komercinio banko atstovė Orinta Barkauskaitė paaiškino, esą banko infrastruktūra, kuria naudojantis atliekami elektroniniai mokėjimai, reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų.

"Siekiame, kad mūsų interneto bankas būtų patogi ir daugiafunkcė kasdienių finansų valdymo priemonė. Tad daug dėmesio ir resursų skiriame naujiems elektroninės bankininkystės sprendimams kurti bei diegti ir esamiems sprendimams tobulinti, kad jie būtų dar paprastesni ir draugiškesni vartotojui. Kartu nuolat investuojame į elektroninės bankininkystės sistemų saugumo užtikrinimą. Elektroniniai sukčiai tampa vis išradingesni ir pasitelkia vis naujesnius įrankius, todėl saugumas tampa prioritetine sritimi, kuriam skiriame itin daug dėmesio", - "Vakarų ekspresui" aiškino O. Barkauskaitė.

Internete - nemokamai

Tačiau tik nedidelis vartotojų ratas žino, kad yra dar pigesnė alternatyva už minėtojo lietuviško kapitalo banko paslaugas - tai kredito unijos. Todėl nedaugelis pastebėjo praėjusią savaitę Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) paskelbtą naujieną, kad naudojimasis KU elektroninės bankininkystės paslaugomis per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo daugiau nei 20 proc. Esą tiek didėjo e. bankininkystės klientų skaičius bei jų pavedimų internetu suma.

"Pirmąjį šių metų pusmetį 63 kredito unijų teikiama internetinės bankininkystės sistema "i-Unija" naudojosi per 33 tūkst. klientų - 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku (27 tūkst.). Klientų atlikti pavedimai internetu minimu laikotarpiu augo 20 proc. - iki 337,2 mln. litų. Tokį augimą lėmė dvi priežastys - padidėjęs kredito unijų klientų skaičius ir išlaikyti žemiausi įkainiai elektroninės bankininkystės segmente", - teigia LGKU Produktų plėtros grupės vadovė Simona Kukytė.

Jei paprasčiau - beveik visi internetu atliekami piniginiai pavedimai yra nemokami.

Didžiausią dalį "i-Unijos" sistemos vartotojų sudarė fiziniai asmenys, kurių skaičius per metus iki 2013 m. birželio pabaigos išaugo 21 proc. iki 30,3 tūkst. (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 25 tūkst.).

Per pirmuosius šešis metų mėnesius LCKU sistemos unijų klientai sumokėjo 535 tūkst. įmokų už komunalines ir kitas paslaugas, o šių įmokų suma per metus išaugo 5,4 proc. - iki 37,2 mln. litų.

Savininkai - indėlininkai

Kredito unija - bendruomenės sukurta kooperatinė bendrovė, teikianti finansines paslaugas. Šią organizaciją valdo ir kontroliuoja jos nariai vadovaudamiesi kooperatiniu principu: vienas narys - vienas balsas.

Pasak Ramūno Stonkaus, Lietuvos KU asociacijos valdybos pirmininko, šių finansinių institucijų paslaugos Lietuvoje kasmet populiarėja.

"Prognozuoju, kad KU plėtra gali įgyti ir spartesnį pagreitį nei iki šiol. Mat šiuo metu kai kurių Lietuvos regionų mažuose miesteliuose uždarinėjami DNB banko skyriai. Tačiau finansinių paslaugų gyventojams vis tiek reikės. Tad šią nišą užpildys KU. Gali būti taip, kaip Airijoje, iš kurios miestelių pasitraukė didieji komerciniai bankai, tačiau jų vietoje atsirado KU. Tai yra pasaulinė tendencija, Lietuva - ne išimtis", - prognozavo R. Stonkus.

Jis priminė, kad KU indėlininkai niekuo nerizikuoja, mat visi indėliai yra apdrausti.

"Tiesa, miesteliuose veikiančiose KU tie indėliai nėra labai dideli, vidutiniškai siekia 8-10 tūkst. litų. O tai kur kas mažiau nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose", - pasakojo R. Stonkus.

Kredito unijos kapitalas susideda iš pajinių įnašų, rezervinio ir papildomų kapitalų. Norintieji tapti KU nariais privalo įsigyti šios institucijos pajų. Mat, pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, KU paskolas gali teikti ir indėlius priimti tik iš savo narių. Kadangi visi KU indėliai yra apdrausti Indėlių draudimo fonde, indėlininkai savo pinigus atgautų net ir tuomet, jei kuri nors KU taptų nemoki.

Lietuvoje veikia 75 licenciją turinčios kredito unijos, iš kurių 63 priklauso LCKU sistemai ir Lietuvos kredito unijų asociacijai.

"Paslaugos tarnauja nariams"

Genovaitė KIMBRIENĖ, Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė

Šilutės kredito unija veikia jau 17 metų. Nuo mūsų įsikūrimo jau užsidarė 11 bankų, o mūsų veikla nenutrūko. Atvirkščiai, mes plečiamės kasmet sulaukdami po 500 naujų narių. Mat paskolas teikiame mažesnėmis palūkanomis nei bankai, teikiame specialiai jaunoms šeimoms skirtas paskolas, paskolas į Lietuvą grįžtantiesiems. Dabar Šilutės KU vienija 8 100 pajininkų, kurie yra ir unijos savininkai. Kuo mes esame patrauklūs? Tuo, kad labai daug paslaugų savo nariams teikiame nemokamai. Visos elektroninės bankininkystės paslaugos teikiamos nemokamai, nėra jokių sąskaitos aptarnavimo mokesčių. Nes mūsų paslaugos turi tarnauti kredito unijos nariams. Kaip mes išsilaikome? Iš skirtumo, kuris susidaro tarp priimto indėlio ir išduotos paskolos palūkanų. Ta marža dengia visas mūsų išlaidas. Mūsų būstinė yra įsikūrusi pačiame Šilutės centre, antrą pastato aukštą esame išnuomoję. Už gautas pajamas susimokame komunalinius mokesčius.

"Per mėnesį sutaupo 20-25 litus"

Henrikas ČEPAS, KU Mėmelio taupomoji kasa valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas

Pagal teikiamų paslaugos pobūdį ir funkcijas KU yra panašios į bankus. KU priima terminuotuosius indėlius iš savo pajininkų, suteikia kreditus, išduoda mokėjimo debetines ir kreditines korteles, teikia elektroninės bankininkystės paslaugas, kur galima sumokėti komunalinius mokesčius, atlikti įvairius pavedimus. Beje, nemokamai. Nėra jokių sąskaitos aptarnavimo ir jokių kitų paslėptų mokesčių. KU narys, naudodamasis KU elektroninės bankininkystės sistema per mėnesį sutaupo apie 20-25 litus, kuriuose tektų išleisti, jei naudotųsi komercinių bankų paslaugomis. Kredito unijos yra savarankiškai veikiančios kredito įstaigos, kurios tenkina įvairiapusius savo narių poreikius. Visuomet bus žmonių, kurie turi pinigų ir nori paskolinti, ir tokių, kurie turi idėjų ir nori jas įgyvendinti pasiskolindami. Todėl kredito unija atlieka svarbų finansinių paslaugų tarpininko bei konsultanto vaidmenį kredito unijos narių bendruomenėje.