Juodasis protestas - bandymas atkreipti dėmesį į problemas

Sausio mėnesį gavę atlygį už gruodžio mėnesio darbą, paštininkai nustėro: ne vieno jų atlyginimas buvo mažesnis 50, 60 ar net 100 Lt. Sunerimusiems pašto darbuotojams buvo paaiškinta, kad išmokant atlyginimą, nebuvo pritaikytas NPD (neapmokestinamų pajamų dydis), o susidariusį skirtumą jie neva susigrąžinsią deklaruodami savo pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Mums neprivalu deklaruoti savo pajamų ar turto – esame eiliniai piliečiai. Be to, kodėl turime gaišti laiką prie Mokesčių inspekcijos kabinetų durų, kad susigrąžintume tai, ką esame teisėtai uždirbę“, - piktinosi kalbintos laiškininkės. Juolab, kad jos ir teisybę surasti ne kažin kiek besitikinčios.

Kad teisybė, deklaruojant pajamas, gali pasisukti ne laiškininkų naudai, nerimaujama ir dėl to, kad motorizuoto transporto išlaidos už degalus traktuojamos kaip paštininkų pajamos: yra buvę atvejų, kad suvedus „galus“ Mokesčių inspekcijoje, teko dar iš savo kišenės susimokėti valstybei. Paštininkams niekaip nesuprantama, kaip patirtos išlaidos – konkrečiai už degalus – gali būti traktuojamos kaip pajamos, iš kurių dar atskaitomas 15 proc. dydžio fizinių asmenų pajamų mokestis.

Gavę atlygį už gruodžio mėnesį ir pasigedę po keletą dešimčių litų, sunkų laiškanešio darbą dirbantys žmonės pasiguodė ir dėl itin mažų atlyginimų: etatų vienetai sumažinti iki 0,3 arba 0,5 etato, yra, kas dirba ir pagal 0,8 etato. Aukščiau popierinio minimumo laiškanešių atlyginimai nešoka, darbo krūviai – dideli, ypač – žiemą.

„Nebežinome, kokius batus autis: visi peršlampa. Brendame didelius atstumus, neišvažiuojamais keliais plakame savo automobilius, o išmokos už kurą nesikeitė nuo 2006 metų – kaip gaudavome po 48 centus už kilometrą, taip ir tebegauname. O kiek per tuos metus pakilo kuro kainos?“ – stebėjosi paštininkai.

Juos nuvylė ir tai, kad pasikeitus Lietuvos pašto vadovybei, „nugaravo“ ir pažadas kelti atlyginimus.

Nusivylę – todėl ir nevieningi

Paštininkų profesinė sąjunga savo narius protestui telkė pirmą kartą, tačiau jame dalyvavo ne visi profsąjungos nariai, ne visi paštininkai.

„Kai pašto sistemoje tokie nedideli atlyginimai, kiekvienam žmogui netekti 50 ar 100 litų yra dideli pinigai. Nusprendėme netylėti ir taip sureaguoti į valdžios daromas nesąmones. Mums paaiškino, kad NPD buvo nepritaikytas dėl naujų programų ir kad susidariusį skirtumą atsiimsime deklaruodami pajamas. Kam viso to reikia ir kaip žmogus, dirbantis 6 dienas per savaitę, turės surasti laiko šiam reikalui sutvarkyti“, - svarstė Klaipėdos regiono paštininkų profesinės sąjungos pirmininkė Petronėlė Markevič.

Jos vadovaujamos profesinės sąjungos skyriuje – 180 narių. P.Markevič nuomone, profesinė paštininkų sąjunga nėra gausi dėl tam tikrų priežasčių.

„Paštininkai ne per seniausiai išgyveno radikalias permainas – buvo atleista nemažai žmonių, nors laiškininkų nuolat trūksta. Žmonės nusivylę, išsigandę, apimti nuolatinio streso, neužtikrinti dėl savo ateities – štai kodėl nesame vieningi. Pašto sistemoje dirbu beveik 40 metų, išgyvenome daugybę reformų, perversmų, atrodo, viską atlaikėme. Tačiau tokio žmonių nusivylimo, koks juos yra apėmęs dabar, dar nebuvau pajutusi“, - realias žmonių nuotaikas apibūdino P.Markevič.

Ji sakė bandanti telkti žmones tam, kad jiems nebūtų gėda pasisakyti, jog jie dirba pašte. Profesinės sąjungos rūpesčiu norima žmones sudominti sportu, skirti laiko savo sveikatai, kiek įmanoma – iš surinktų 2 proc. sumokėti už sporto klubą ar panašiai.

„Mūsų žmonės labai stengiasi dirbti gerai, nors dirba už mažiausią atlygį. Tokį, už kurį jaunimas dirbti neina, o senimas jau nebepajėgia. Jauni ir parengti žmonės paštuose ilgai neužsibūna, o bankai rankomis ploja, sulaukę gerai išmokytų, parengtų darbuotojų, kurie darbą pašte, be abejonės, išmaino į geresnes sąlygas“, - kalbėjo P.Markevič.

Visas su darbu susijusias problemas regiono paštininkai išsakė vakar į Klaipėdą atvykusiai Lietuvos pašto generalinei direktorei Linai Minderienei.

Bendrovės Lietuvos paštas atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės komentaras:

- Šių metų sausio mėnesį Lietuvos pašto darbuotojams išmokėti atlyginimai už praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo mažesni. Tačiau tas darbo užmokesčio skirtumas niekur nedingo. Jis buvo pervestas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip Gyventojų pajamų mokestis. Kadangi atlyginimas už gruodžio mėnesį (praėjusius metus) yra išmokamas sausį, sumokėti gyventojų pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovė privalėjo, nes to reikalauja Gyventojų pajamų įstatymas.

Susigrąžinti neišmokėtą atlyginimo dalį už praėjusių metų gruodžio mėnesį darbuotojai galės, Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravę savo šių metų pajamas.

Suprantame darbuotojų susirūpinimą ir labai atsiprašome už patirtus nepatogumus. Visų paštų skyrių vadovų paprašėme, kad jie paaiškintų savo darbuotojams, kodėl taip nutiko, kaip bus galima susigrąžinti permokėtą dalį. Apie tai informaciją išplatinome ir vidiniame bendrovės tinklapyje.

Norėtume nuraminti darbuotojus, jog ateityje stengsimės, kad tokia situacija nepasikartotų.