Jaunimo nedarbą bus stengiamasi įveikti pasitelkus Vokietijos modelį

„Turėtume tą jauną žmogų nuo studijų proceso palaipsniui lydėti į darbo rinką, jį įvesti. Tai, aišku, ir darbdavio būtų atsakomybė, galų gale – ir valstybės atsakomybė. Tiesiog jam parodyti, kad jo veikla, jis yra naudingas mūsų visuomenei, kad jis taip pat kuria tą pridėtinę vertę“, – pirmadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite sakė ministrė.

„Jeigu nuo studijų yra dialogas su darbdaviu, tai tos įsidarbinimo problemos jaunam žmogui baigus studijas neturėtų būti, nes tas jaunuolis per tam tikras praktikas jau yra pripratęs prie darbo aplinkos. Jau yra ne tik žinios, bet ir patirtis“, – patikslino ji.

Kaip konkrečiai skatins verslininkus priimti studentus praktikai, ministrė negalėjo atsakyti, bet įžvelgė, kad praktikos būtų derinamos su Švietimo ir mokslo ministerija. Skaičiuojama, kad dėl to ir darbo biržoms prireiks mažiau lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės vertinimu, šalies darbo biržos neatlieka tam tikrų funkcijų, jos turėtų ne vien tiktai registruoti bedarbius, neformaliai apmokyti, bet jauną žmogų sekti, stebėti jo pirmuosius darbo metus darbovietėje.

Ministrė pripažino, kad yra nemažai priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo verslumas, palengvinamos jam galimybės įsidarbinti, tačiau šios priemonės nepakankamai efektyvios. Naujomis priemonėmis ji įvardino savanorystę bei mobiliąsias komandas, bandysiančias jaunus žmones įvesti į darbinę veiklą. A. Pabedinskienė sutiko pasigendanti nacionalinės jaunimo įdarbinimo strategijos – iki balandžio 1 dienos departamentai turės pateikti jaunimo užimtumo strategiją.

„Apskritai visi valstybiniu požiūriu ir kitos institucijos, žinybos tiesiog turėtų suprasti, kad tai mūsų visų bendras reikalas, o ne tik tai, kad užimtumo problema yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalas“, – atkreipė dėmesį politikė.

Prezidentei sukritikavus Darbo biržos darbą, A. Pabedinskienė nebuvo linkusi atsakyti, ar pasitiki jos vadovu Vidu Šleikaičiu, bet žadėjo Darbo biržos pertvarką.