Iždui dirba tik 1/3 gyventojų

Nenuostabu, kad Lietuvos skola jau siekia apie 50 mlrd. litų ir toliau augs. Nors niekas iš valdžios atstovų garsiai nekalba, tačiau yra tokie šokiruojantys skaičiai: mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra daug mažiau nei įvairių išmokų gavėjų. Dirbančių ir iš biudžeto neimančių žmonių skaičius Lietuvoje yra milijonas, o nors ką iš biudžeto gaunančių yra mažiausiai 1,4 mln. Norint, kad valstybės skolos nedidėtų, turbūt teks kaip amerikiečiams pradėti be atvangos piešti pinigus.

Bendra skola - 66 milijardai

Valstybė kiaurų savo biudžetų nebesugeba užlopyti net skolintais milijardais. Valstybės skola metų pabaigoje turėtų siekti 51 mlrd. litų, o „Sodros“ - 11 mlrd. litų. To priežastis labai paprasta - per krizę vis labiau mažėjo mokesčių mokėtojų (dėl nedarbo augimo, emigracijos ir pan.) ir beveik tokiu pat dydžiu augo išmokų gavėjų skaičius. Kitaip tariant, daug žmonių ne tik nebemoka anksčiau mokėtų mokesčių, bet daro priešingai - ima iš biudžeto.

„Sodra“ pateikė šokiruojančius skaičius: šiuo metu „Sodros“ apdraustųjų skaičius siekia vos 1,319 mln. kartu su žmonėmis, apsidraudusiais savanoriškai. Tačiau tai nereiškia, kad būtent tiek yra dirbančiųjų ir mokančių mokesčius. Iš jų dar reikėtų atimti keliasdešimt tūkstančių - asmenis, kuriuos valstybė draudžia savo lėšomis: motinas ar tėvus, auginančius mažamečius vaikus, dvasininkus, asmenis, slaugančius visiškos negalios neįgaliuosius.

Įspūdinga valdininkų armija

Dirbančiųjų šiuo metu yra vos 1,238 mln. Tačiau net apie 220 tūkst. jų ne tik moka mokesčius valstybei, bet ir ima iš jos algą. Savaime aišku, algos yra didesnės nei mokami mokesčiai, tad biudžetui, šiurkščiai tariant, jie yra nuostolingi. Ši žmonių grupė - vadinamieji biudžetininkai. Tai - ne tik valdininkai, bet ir bibliotekininkai, gydytojai, mokytojai ir pan. Tuo tarpu valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius, šiuo metu yra net 71,65 tūkst.

Bedarbių yra beveik tiek pat, kiek biudžetininkų - 213,2 tūkst. Tiesa, ne visi jie gauna nedarbo pašalpas, o tik 33,7 tūkst. Tad juos irgi galima laikyti ėmėjais iš biudžeto.

Tik blogyn

„Sodra“ šiuo metu moka 1,108 mln. įvairiausių formų pensijų. Tiesa, tai nereiškia, kad tiek pensijų gavėjų ir yra, nes kai kurie žmonės gauna iškart po kelias pensijas. Daugiausiai yra senatvės pensininkų - daugiau kaip 600 tūkst. Invalidumo pensijų mokama beveik 80 tūkst., netekto darbingumo - 143 tūkst., ištarnauto laiko - 586, maitintojo netekimo - daugiau kaip 5 tūkst., našlių ir našlaičių - 267 tūkst. Be to, dar 7,4 tūkst. žmonių gauna kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.

Į pašalpų gavėjų skaičių dar reikėtų įtraukti šimtus tūkstančių žmonių, kuriems pašalpas moka savivaldybės (tikslių skaičių dėl šventos ramybės valdžios organai nerenka). Yra skelbiami tik keli skaičiai. Anot Statistikos departamento, socialinių pašalpų gavėjų šių praėjusių metų pabaigoje buvo net 221 tūkst.

„Tačiau tai apima tik vienintelę socialinę pašalpą, kuri mokama, kai vienam šeimos nariui tenkančios pajamos per mėnesį yra mažesnės nei valstybės remiamos - 350 litų. Visokios kompensacijos už šildymą, motinystės, tėvystės išmokos ir panašios į tai neįeina“, - paaiškino Statistikos departamento atstovė Loreta Rakutienė.

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius auga katastrofišku greičiu. 2007 m. jų buvo 36,6 tūkst., 2008 m. - 37,3 tūkst., 2009 m. - 73,5 tūkst., 2010 m. - jau 181,3 tūkst., o pernai, kaip minėta, - 221 tūkst.

Krūva pašalpų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad per mėnesį mokama vidutiniškai 45,8 tūkst. motinystės (tėvystės) pašalpų. Tiesa, nors ir iš biudžeto, tačiau šis skaičius bent jau parodo, kad šiek tiek vaikų Lietuvoje vis dar gimsta. Deja, vis mažiau ir mažiau. Nuo 0 iki 17 metų amžiaus vaikų 2005-aisiais dar buvo 746 tūkst., o šiemet - jau vos 595 tūkst. Šildymo kompensacijos mokamos 221 tūkst. žmonių, 142 tūkst. vaikų gauna nemokamą maitinimą mokyklose ir t.t. Visas paramas sunku ir išvardyti.

„Tas mūsų skelbiamas skaičius apie socialinės pašalpos gavėjų skaičių yra atskiras masyvas. O juk dar yra laidojimo pašalpos, pašalpos vaikams, pašalpos socialiai remiamiems asmenims ir daug kitų“, - vardijo L.Rakutienė.

Daugybė išlaikytinių

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad, net ir atsižvelgus į visus aspektus, pašalpų gavėjų skaičius vis tiek būtų netikslus: yra žmonių, gaunančių daugiau nei vieną pašalpą, o statistikoje atspindimas ne žmonių, o būtent pašalpų skaičius. Be to, ir ne visi bedarbiai gauna pašalpas.

Tačiau tendencijos vis tiek šokiruojančios. Juo labiau kad visaverčiais mokesčių mokėtojais sunku laikyti, pavyzdžiui, daugiau kaip 70 tūkst. valdininkų, valstybės politikų, pareigūnų, kurie, nors ir moka mokesčius, tačiau iš biudžeto ir yra išlaikomi, kaip ir mokytojai, bibliotekininkai, muziejininkai, gydytojai. Išlaikome mes ir apie 9 tūkst. nuteistųjų bei suimtųjų. Trumpiau tariant, tikraisiais mokesčių mokėtojais galima laikyti milijoną dirbančių ir ne iš biudžeto algas gaunančių žmonių (nors ir tarp jų, ypač dirbančių už minimalią algą, yra pašalpų gavėjų), o ėmėjų iš biudžeto, sudėjus vien biudžetininkus, pensijų gavėjus ir pašalpas gaunančius bedarbius (be kitų pašalpų gavėjų, kurių bendras skaičius neskelbiamas) - apie 1,4 mln.

Pensija - prieš mirtį

Negana to, ką tik pasibaigusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė emigrantams pareiškė, kad siekiant išlaikyti ryšį su pasaulio lietuviais, būtina prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Pasaulis keičiasi, nes migracija didėja. O mokesčių mokėtojų ir taip Lietuvoje liko mažai. Pasirodo, su tuo reikia ne kovoti, o prie to prisitaikyti.

Valstybė mokesčių mokėtojų skaičių padidinti ir kartu pensininkų skaičių sumažinti pasiryžusi pensinio amžiaus vėlinimu, kuris prasidėjo šiemet, kasmet amžių nukeliant po 4 mėnesius moterims ir po 2 - vyrams, kol 2026-aisiais visi į pensiją išeisime 65 metų. Tiksliau, ne visi. Bent jau nemažai vyrų jos nesulauks. Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinė tikėtina jų gyvenimo trukmė pernai buvo 68,5 metų.

Baisi ateitis

Neguodžia ir demografai. Pagal demografines prognozes, pensijų sistema vis labiau bus veikiama prastėjančios demografinės situacijos, kai darbingo amžiaus žmonių (15-64 m.) sumažės nuo 69 proc. iki 53 proc., o senyvų (65 m. ir vyresnių) gyventojų padaugės daugiau nei du kartus - nuo 16 iki 35 proc. Tai reiškia, kad vietoj dabartinio darbingo amžiaus žmonių ir vyresnių nei 65 metų žmonių santykio 4,4 liktų tik 1,5. Didžiausias minėto darbingo amžiaus ir pagyvenusių žmonių santykio mažėjimas numatomas 2015-2027 metais, kai teisę į pensiją įgis vadinamosios demografinio „sprogimo“ kartos atstovai, o į darbo rinką ateis mažo gimstamumo kartos atstovai.

Algis ŠILEIKA, Profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras:

Pensinio amžiaus vėlinimas yra vienas iš būdų išvengti didžiulių bėdų ateityje. Taip elgiamasi visame pasaulyje. Tačiau vien to nepakanka. Antras dalykas, kuris galėtų būti išeitis - privatūs pensijų fondai, kurie ir įvesti tam, kad po keliasdešimties metų būtų iš ko mokėti pensijas. Deja, tai būtų išeitis, jei fondai būtų gyvybingi. O jie dirba nekaip, net ir uždirbdami nuostolius imdavo didelius mokesčius, mokasi dešimttūkstantines algas, niekuo neįsipareigoja savo klientams. Be to, keista, bet teisės aktais jie neįpareigoti apdrausti savo veiklą. Kokių dar veiksmų imamasi, kad ateityje neištiktų katastrofa - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nerodo.

Reikėtų dar ir bendro pajamų perskirstymo tarp darbo jėgos ir kapitalo. Visi šneka, kad reikėtų darbą apmokestinti mažiau, o kapitalą daugiau. Mažesnis apmokestinimas nereikštų, kad „Sodra“ gautų mažiau pajamų. Juk nereiškia, kad sumažinus apmokestinimą reikia mažinti būtent įmokas „Sodrai“.

Baisiausia yra bendra tendencija, kad santykis tarp dirbančiųjų ir pensininkų skaičiaus vis labiau krypsta dirbančiųjų nenaudai. O tai reiškia, kad dirbantiesiems teks vis didesnis krūvis. Didelė Lietuvos bėda yra ir emigracija. Ją reikia stabdyti. Emigracija lyg ir prisideda prie nedarbo mažėjimo, tačiau nebėra kam kurti nacionalinio produkto, mokėti mokesčius. Juk pirmiausiai išvyksta jauni, stiprūs, darbingi žmonės.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"