Įvesdami eurą tautos nuomonės neklaus

Lietuvių, kasmet stebinčių kainų pasiutpolkes, nerimas nėra be pagrindo. Plataus vartojimo kainos įsivedus eurą šoktelėjo visose šalyse. Vokietijoje šiuo metu gyvenantis Gediminas teigė gerai prisimenantis, kad iki vokiečiams įsivedant eurą alaus bokalas šios šalies baruose kainavo 3-3,5 Vokietijos markes, antras patiekalas - apie 10 markių. Dabar, įsivedus eurą, skaičiai liko panašūs - alaus bokalas nuo 4,5 iki 5 eurų, duona parduotuvėje - 2 eurai, antras patiekalas kavinėje nuo 7 iki 25 eurų. Kitaip tariant, pabrango daugiau nei dvigubai. Tačiau algos tikrai nepadvigubėjo.

Išlaidos padidėjo

Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 ES šalių. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos euro nepavyko įsivesti 2007 metų pradžioje.

Kitąmet eurą įsivesti žada Latvija, Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m. sausio 1 d. Tuomet vienas euras kainavo 15,65 Estijos kronos. Tuo metu už euro įvedimą pasisakė daugiau nei pusė šalies gyventojų. Pirmojo 2011 m. ketvirčio duomenys nuteikė optimistiškai - plataus vartojimo prekės pabrango vidutiniškai apie 0,3 proc. Būtent šiais skaičiais operuoja ir euro šalininkai Lietuvoje, nuolat akcentuojantys simbolinį kainų šuolį.

Tačiau po pusantrų metų nuo euro įvedimo estai pastebėjo, kad išleidžia daugiau pinigų. "Mes taip pripratome prie 100 ir 500 kronų kupiūrų, kad po euro įvedimo susidarė klaidingas įspūdis, jog viskas atpigo. Anksčiau per savaitę produktams išleisdavome 500 kronų, o dabar - "tik" 32 eurus. Daugelis estų iš pradžių niekaip negalėdavo subalansuoti biudžeto ir per savaitę išleisdavo kone viso mėnesio pinigus, skirtus maistui", - pasakojo Irina iš Tartu.

Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad estų išlaidas padidino ir infliacija. Pastebimai brango maistas, ypač kiaušiniai ir pieno produktai.

Estams atsirūgo

VU dėstytojas, ekonomistas Artūras Vitas atliko Estijos ekonominių rodiklių pokyčius įsivedus eurą ir konstatavo, jog Estijos BVP dėl to didėjo vidutiniškai 12,5 proc. per kiekvieną 2011 m. ketvirtį.

"Bedarbių skaičius Estijoje sumažėjo 1,2 karto tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o įmonių pelnas didėjo apie 1,4 karto. Įsivedus eurą trumpuoju laikotarpiu Estijoje buvo stebimi teigiami ekonominiai pokyčiai. Tačiau vertinant produkcijos ir paslaugų kainų pokyčius, tenka pripažinti, kad brangimo neišvengta. Labiausiai brango drabužiai ir avalynė - 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos - 7,3 proc., alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai - 5,0 proc., maisto produktai - 3,0 proc. Kitaip tariant, estams nepavyko pasidžiaugti šiek tiek padidėjusiomis algomis, mat prieauglį surijo infliacija", - savo skaičius komentavo A. Vitas.

Tauta apsisprendė

Keista, tačiau Lietuvos valdžia kai kurių politikų raginimus surengti referendumą vadina populizmu. Tai esą perteklinis veiksmas, mat referendumas jau įvyko 2003-ųjų gegužę. Tuomet tauta išreiškė savo valią dėl stojimo į ES. Plebiscite dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų, net 91,07 proc. dalyvavusių pasisakė už narystę ES. O įstojimo į ES viena iš sąlygų - įsivesti bendrąją valiutą eurą. Tai užfiksuota Stojimo į ES sutartyje.

Dienraštis "Lietuvos žinios" paskelbė, esą šiųmetinių apklausų duomenimis, vos 7,2 proc. gyventojų pasisako už kuo greitesnį euro įvedimą, 11,6 proc. jų palankiai vertina siekį įsilieti į euro zoną, tačiau ragina neskubėti. O daugiau kaip penktadalis gyventojų įsitikinę, kad Lietuvai euro apskritai nereikia, ir net 37 proc. jų mano, jog eurą įsivesti reikėtų kaip įmanoma vėliau.

Tačiau Finansų ministerija operuoja kitais skaičiais. Paskutinėje "Eurobarometro" apklausoje euro įvedimą apskritai teigiamai vertino 44 proc., neigiamai - 51 proc. respondentų, tačiau 38 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems trūksta informacijos apie eurą.

Vienoje Europos Sąjungos (ES) šalių, kuri dar nėra prisijungusi prie euro zonos, Čekijoje, šių metų pradžioje atlikus viešosios nuomonės tyrimą paaiškėjo, kad trys ketvirtadaliai čekų (77 proc.) neigiamai vertina kronos pakeitimo euru galimybę. 48 proc. piliečių pareiškė, kad jie kategoriškai nesutinka su bendrosios Europos valiutos įvedimu.

Lenkai taip pat priešinasi euro įvedimui. Prieš kelis mėnesius atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. apklaustų lenkų nesutiktų su tokiu žingsniu tęsiantis euro zonos krizei. Euro įvedimą palaiko kiek mažiau nei trečdalis apklaustųjų.

Sutaupytume milijonus

Lietuvos bankas (LB) "Vakarų ekspresą" įtikinėjo, esą euras turėtų teigiamos įtakos šalies rizikos vertinimams, tarptautinei prekybai ir investicijoms. Daugėjant užsienio investicijų, daugės ir darbo vietų. Dėl to, kad įvedus eurą neliks pinigų keitimo išlaidų, naudą pajus keliaujantieji, į užsienį vykstantieji mokytis ir dirbti žmonės, taip pat įmonės.

Ilgesniuoju laikotarpiu euras skatins didesnę konkurenciją ES bendrojoje rinkoje, bus lengviau palyginti kainas, atlyginimus, pensijas, stipendijas visoje euro zonoje.

Tapusi euro zonos nare, Lietuva dalyvautų Europos finansinio stabilumo mechanizme ir, jei būtų sunkumų, turėtų tvirtą finansinę apsaugą. Žinoma, reikės ir mūsų šalies finansinio indėlio šiame mechanizme.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Violeta Klyvienė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, pateikia konkretesnius skaičius. Anot jos, pasinaikinsiančios valiutos konvertavimo sąnaudos, trumpesnis prekių ir jų dokumentų tvarkymas bei galimybė atsiskaityti viena oficialia valiuta sumažintų verslo sąnaudas.

"Tai sudarytų mažiausiai apie 100 mln. litų kasmet, taip pat teigiamai atsilieptų ir vartotojams, ir visai šalies ekonomikai - pinigai būtų investuojami į efektyvesnes sritis", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Klyvienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas įsitikinęs, kad įstojus į euro zoną būtų panaikinta politinė lito devalvavimo rizika, nebeliktų lito ir euro konvertavimo sąnaudų, galimai padidėtų investuotojų pasitikėjimas Lietuva, galbūt mažesnė būtų ir Lietuvos skolinimosi kaina.

"Be to, noras įvesti eurą Lietuvoje verčia laikytis Mastrichto kriterijų. Tai yra gerai, kadangi jie disciplinuoja, neleidžia valdžiai pernelyg daug skolintis ir išlaidauti, verčia mažinti biudžeto deficitą", - sakė V. Žukauskas.

Verslas - už

Galbūt dėl to Lietuvos verslininkai laukia nesulaukia euro įvedimo. Net 84 proc. verslo atstovų pritaria euro įvedimui, o 79 proc. respondentų mano, kad euras verslui ir šaliai atneš daugiau naudos nei žalos. Lito į eurą keisti nenorėtų 13 proc. įmonių.

Tokiais duomenimis disponuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), apklaususi 130 įmonių. Be to, šalies gamintojai žada, kad jų produkcijos kainos dėl to nedidės.

"Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efektas. Didžiausią įtaką vis tiek turėtų ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų ir energetikos išteklių kainos", - sako LPK prezidentas Robertas Dargis.

Lietuvos prekybininkai taip pat skuba raminti, kad dirbtinai kelti kainų mūsų šaliai įvedus eurą neketina. Pasak Renatos Saulytės, bendrovės "Maxima LT" komunikacijos vadovės, jos atstovaujamas prekybos tinklas nėra suinteresuotas augančiomis kainomis. "Mums svarbiau išlaikyti ir skatinti vartojimą. Kaip keisis kainos įvedus eurą, atsakyti dar negalime. Todėl, kad dar nėra tiksliai apibrėžta ir euro įvedimo data, kitos sąlygos bei įpareigojimai įsivedant eurą. Užsiimti prognozėmis ir spėlionėmis būtų neprofesionalu. Vis dėlto situacijai aiškėjant ir tampant labiau apibrėžtai, mes kainų klausimą apsvarstysime, atsakingai įvertinsime kiekvieno produkto kainą ir informuosime visuomenę apie priimtus sprendimus", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Saulytė.

Stabdo abejonės

LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, jog pagrindinė skepticizmo euro atžvilgiu priežastis yra abejonės dėl to, jog bendros ES valiutos įsivedimas smogs šalies ekonomikai.

"Euroskeptikų abejones augina nežinia, kiek kainuotų Lietuvai dalyvavimas euro zonoje", - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Izgorodinas.

Ekspertas teigia, jog euro įsivedimas tikrai neužkraus šalies ekonomikai tokios naštos, kokią įsivaizduoja eurui nepritariantys verslininkai.

"Lietuva turės įnešti apie 200 mln. litų į ES biudžetą. Tačiau įmonės iš to tikrai išloštų. Išaugs eksportas, Lietuva taps patrauklesnė šalies užsienio investicijoms. Be to, verslas sutaupytų iki 100 mln. litų transakcijų išlaidoms bei turėtų galimybę skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) daug palankesnėmis palūkanomis", - teigė analitikas.

Lietuvos valdžia sieks įtikinti visuomenę euro nauda. Todėl šiandien Vyriausybėje bus pristatyta Finansų ministerijos parengta Visuomenės informavimo ir komunikacijos strategija.

Daugiau naudos nei žalos

Kai kurie euro įvedimui oponuojantys politikai, įtikima, gali pareikšti norą inicijuoti Lietuvos gyventojų referendumą šiuo klausimu. Tačiau toks referendumas yra perteklinis. Juk Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo nuosekliai siekti prisijungimo prie bendrosios valiutos sąjungos. Be to, naujausias verslo tyrimas atskleidžia, kad 85 proc. Lietuvos verslininkų palaiko euro įvedimo idėją.

Violeta KLYVIENĖ, "Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Kainos auga nuolat

Teigiama, kad kitose šalyse, kurios įsivedė eurą kainų lygis kiek išaugo. Pavyzdžiui, Estijos statistikos departamentas teigia, kad vartotojų kainų lygis dėl euro įvedimo padidėjo 0,2-0,3 proc. punkto. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kainos auga nuolatos, ir labai sunku pasakyti, kurią dalį padidėjimo lemia naujos valiutos įvedimas. Svarių ekonominių priežasčių kainoms dėl euro įvedimo didėti sparčiau, nei jos būtų augusios cirkuliuojant litui, nėra.

Vytautas ŽUKAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas

Prognozuoti nesiryžta

Mums svarbiau išlaikyti ir skatinti vartojimą. Kaip keisis kainos įvedus eurą, atsakyti dar negalime. Todėl, kad dar nėra tiksliai apibrėžta ir euro įvedimo data, kitos sąlygos bei įpareigojimai įsivedant eurą. Užsiimti prognozėmis ir spėlionėmis būtų neprofesionalu.

Renata SAULYTĖ, "Maxima LT" komunikacijos vadovė