Įsivedus eurą viskas brangs, o valstybė vėl skolinsis

Siūlo gaudyti momentą

Pasak LB vadovo, iki šiol nėra buvę tokių metų, kad Lietuva atitiktų visus konvergencijos kriterijus - infliacijos ir kainų stabilumo, valstybės skolos dydžio, biudžeto deficito (tiesa, dar nežinia, koks jis bus šiais metais, nors kitų metų biudžeto projekte numatytas optimistinis - 1,9 proc. BVP).

„Iš tikrųjų tai savotiškas langas arba durys - reikia pagauti tą momentą, kai durys atsidaro“, - gerą progą įsmukti į euro zoną įžvelgė V.Vasiliauskas. Kodėl to reikia, jis aiškino, remdamasis LB ekonomistų atliktais skaičiavimais.

„Euro įvedimo poveikis visų pirma atsilieptų valiutos kurso rizikos mažėjimui, šalies kredito rizikai, reitingų didėjimui. Svarbiausias aspektas, aišku, yra palūkanos - mažesnės euro palūkanų normos 2015-2022 metais pagal skirtingus scenarijus leistų sutaupyti nuo 2 iki 3,9 mlrd. litų“, - dėstė LB vadovas.

Vidutinis metinis BVP lygis iki 2022 m. prisijungus prie euro zonos būtų 1,8-1,9 proc. didesnis nei be euro. Esą euras nulemtų eksporto augimą ir pajamos iš jo minėtu laikotarpiu padidėtų net 34 mlrd. litų.

Apie 1,9 mlrd. litų įmonės ir gyventojai sutaupytų vien dėl to, kad nereikėtų keisti valiutos. Tiesa, bankai vien pirmais metais netektų apie 140 mln. litų.

„Bet, jeigu vertintume teigiamą poveikį BVP ir visai ekonomikai, nematau priežasčių, kodėl bankams euro įvedimas būtų galvos skausmas“, - pripažino V.Vasiliauskas.

Kainos augs bet kokiu atveju

Paklaustas, kokią įtaką euras turės žmonių atlyginimams ir pensijoms, V.Vasiliauskas aiškino, kad visos išmokos bus perskaičiuojamos pagal galiojantį euro kursą, nes euras jau seniai yra Lietuvos bazinė valiuta.

Remiantis tokia logika, neturėtų kilti ir kainos, tačiau LB vadovas neslėpė, kad kainų kilimui euras įtakos turės, tiesa, šuolis būsiąs vienkartinis ir labai menkas - vos 0,2-0,3 proc.

„Tai ne mūsų skaičius, jį nustatė „Eurostat“, - apsidraudė LB vadovas. - Kainos kils dėl jų apvalinimo, prekybininkų siekio permesti ant vartotojų pečių savo sąnaudas prisitaikant prie euro, taip pat dėl vadinamojo racionalaus neatidumo, kai pirkėjai dėl prekių ir paslaugų įvairovės neįsimena konkrečios prekės ar paslaugos kainos, o pardavėjai gali tuo pasinaudoti“.

Kelią tam turėtų užkirsti rinkos priežiūros ir vartotojų teises ginančios institucijos. Estijoje, V.Vasiliausko žiniomis, įvedus eurą buvo atlikta 7 tūkst. kainų patikrinimų.

Tačiau Estijoje kainų ūgtelėjimas įvedus eurą nebuvo vienkartinis, jos ir toliau sparčiai auga - ar tai negresia ir Lietuvai?

„Europoje kainų lygis aukštesnis, dėl to ir mes turėtume patirti didesnį jų augimą. Iš dalies tai yra natūralus konvergencijos procesas, kuris ir šiuo metu vyksta, ir vien tik valiutos pakeitimas neturėtų čia vaidmens“, - V.Vasiliauskas leido suprasti, kad kainos augs iki europinių, nepaisant to, kad atlyginimai liks lietuviški.

8,5 mlrd. litų vekselis

Prisijungdama prie euro zonos, Lietuva turės įnešti savo dalį į Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Pasak V.Vasiliausko, šis įnašas sieks apie 1 mlrd. litų per 3 metus: pirmaisiais ir antraisiais narystės metais - po 40 proc. šios sumos, trečiaisiais - 20 proc. Tačiau tai dar ne viskas.

„Dalyvavimas ESM yra susijęs ir su įsipareigojimais. Lietuvos atveju jie siekia 8,5 mlrd. litų. Šie įsipareigojimai gali aktyvuotis, gali ir nesiaktyvuoti, - ramina V.Vasiliauskas. - Tai, kas jau buvo finansuota iš ESM, mūsų neliečia - Lietuvą tai paliestų ateityje, jei kas nors įvyktų euro zonoje ir stabilumo fondui tektų pasipurtyti“.

Jis tvirtino, kad susiklosčius Lietuvoje krizinei situacijai, kaip Graikijoje ar kitose ES senbuvėse, mūsų šalis irgi galėtų pasinaudoti ESM pagalba.

Euro klubo nare tapusią Lietuvą papurtys ir Europos centrinis bankas (ECB), į jo kapitalą turėsime įnešti 148 mln. litų. Pasak LB vadovo, tai yra investicija, kuri suteiks Lietuvoje veikiantiems bankams prieigą prie Eurosistemos likvidumo, o LB tikisi gauti įnašui proporcingą dalį ECB uždirbto pelno.

Valdemaras KATKUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:

Euras yra bankinis projektas. Tam, kad bankinė sistema įstotų į euro zoną, mes turėsime užstatyti mokesčių mokėtojų pinigus. Jei bus nuspręsta Lietuvą priimti į euro zoną, mūsų Seimas turės ratifikuoti tarptautinę sutartį su ESM, kuria Lietuva prisiimtų įsipareigojimą iškilus būtinybei skirti jam 8,5 mlrd. litų (o tai sudaro 30 proc. į Lietuvos biudžetą per metus surenkamų mokesčių). Kitaip sakant, Lietuva turės išrašyti vekselį be datos, pagal kurį ESM pareikalavus turės arba skolintis, arba nubraukti kažkurias biudžeto programas, bet šiuos pinigus atiduoti. Susiklosčius tokiai situacijai mūsų kredito reitingai sparčiai nuvažiuos žemyn. Be to, manau, kad tą milijardą, kurį turėsime įnešti grynaisiais, taip pat teks skolintis.

Kalbos, kad buvimas euro zonoje iš karto sumažins palūkanų normas, yra netiesa, nes Lietuva šiuo metu ir be euro skolinasi užsienyje pigiau nei 6 euro zonos šalys. Skolinimosi kainai turi įtakos daugybė kitų veiksnių - mokesčių surinkimas, nedarbo lygis, investicinė aplinka ir t.t. Pavyzdžiui, Danija, kaip mūsų dvynė sesė, turėdama su euru susietą kroną, pagal skolinimosi pigumą yra antra ES, po Vokietijos. Kas trukdo mums, susitvarkius šalies viduje, ir su litu pasiekti tą patį?

Teisiškai nepagrįstas ir euro šalininkų argumentas, kad, stodama 2004 m. į ES, Lietuva kartu balsavo ir už eurą. Taip, už eurą, bet ne už ESM, kuris atsirado tik prieš 18 mėnesių. Tai visai nauja sutartis, kurią, kaip minėjau, Seimas turės ratifikuoti. Bet Lietuvos žmonės už tai nebalsavo.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“