Iš pašalpų sutaupė 24 milijonus

59-erių Radviliškio rajono gyventojas Alvydas sako darbo nerandantis jau keletą metų, todėl atėjo į rajono savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Jis žino, kad už pašalpą teks atidirbti – valyti gatvėse sniegą, tačiau kitos išeities vyras nemato.

„Už butą reikia mokėti, už malkas, už viską. Blogai. Maisto dar duoda, prisiduri dar kiek, 350 Lt pašalpą duoda, tai prasiverti taip taupiai“, – sako Alvydas.

Pradėjus savarankiškai skirstyti socialines pašalpas, sprendimus priima ne tik savivaldybės valdininkai.

„Kiekvienoj seniūnijoj sukurta taryba, į kurią įeina bendruomenės nariai, tai yra seniūnai, darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai. Jie labai aktyviai svarsto seniūnijose. Žmonės yra labai aktyvūs, jie praneša, kas neteisėtai, jų nuomone, gauna socialines pašalpas“, – pasakoja Radviliškio r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ivanna Žmėjauskienė.

Pradėjus griežčiau skirstyti pašalpas, Radviliškio rajone sumažėjo bedarbių, biudžete per metus sutaupyta bemaž 2,5 mln. litų.

„Mūsų taryba priėmė sprendimą dėl socialinių išmokų mokėjimo asmenims, kurie yra skolingi už šiukšles, už žemę, socialinį būstą, vaikų darželius – jie turėjo sudaryti skolos mokėjimo grafikus, iki 20 proc. skolos padengti toms įstaigoms ir tik tada kreiptis dėl pašalpų“, – sako Radviliškio r. savivaldybės meras Darius Brazys.

Sugriežtinę pašalpų skirstymą akmeniškiai sutaupė per 7 milijonus. Gauti pinigai nepravalgomi – penktadalis lėšų atitenka seniūnijoms, kita dalis – gyventojų poreikiams tenkinti. 

„Įrengtos naujos vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkytos vaikų darželių grupės, taip pat pas mus visi kaimeliai ir miesteliai šviečia. Aišku, metų pabaigoj dalis lėšų nuėjo padengti tam tikriems kreditams, kurie paimti prisidedant prie europinių pinigų“, – teigia Akmenės r. savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Per trejus eksperimento metus Akmenės rajono valdžia tikisi įvesti tvarką  – pašalpas skirti tik tiems, kam jų tikrai reikia. O nepanaudotus pinigus skirs dviračių takams ir pavėsinėms, saugioms autobusų stotelėms įrengti, daugiabučių šildymo sistemoms pertvarkyti, alkoholizmo prevencijos programai finansuoti.

Merai sako, kad stengiasi kuo daugiau suspėti padaryti, nes nėra tikri, ar  tokias įspūdingas pinigų sumas pavyks sutaupyti kasmet. Panašiai mąstoma  ir ministerijoje.

„Mes matome tendenciją, bet ar ji išliks vyraujanti, [nežinia]. Vadinasi, nebuvo tiek pašalpų gavėjų, kiek buvo planuota. Nuo ko tai priklausė – ar nuo savivaldybės darbo, ar išorinių veiksnių, reikėtų dar analizuoti“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė.

Eksperimentas prasidėjo prieš metus ir tęsis dar dvejus. Įvertinus penkių  savivaldybių patirtį bus rengiami nauji siūlymai tokį pašalpų skirstymo modelį įdiegti visoje šalyje.