Iš pašalpų nebebus sutaupoma

Utenos rajono savivaldybė pernai iš pašalpų sutaupė 3 mln. litų - maždaug pusė visų pašalpoms skirtų lėšų. Tiesa, šiemet nei ji, nei kitos savivaldybės iš to jau nesutaupys.

„Tvirtindami šių metų biudžetą pašalpoms automatiškai skyrėme tais pernai sutaupytais 3 mln. litų mažiau. Nes būtų juokinga skirti daugiau, o metų pabaigoje juos pasiimti. Dabar iš karto pinigai išskirstyti kitoms reikmėms“, - paaiškino Utenos rajono meras A.Katinas.

Politiko teigimu, sprendimas pašalpų skyrimą paversti savivaldybių funkcija buvo labai teisingas.

„Nes kai kuriose savivaldybėse pasiekta įspūdingų rezultatų. Tai labai gerai, nes pinigų trūksta ir švietimui, ir kultūrai, ir keliams, ir kitoms reikmėms. Mes visada sakydavome: perduokite funkcijas savivaldybėms ir pamatysite rezultatus. Kokias funkcijas perdavė savivaldai, tos ir atliekamos geriau nei centralizuotai. Nes savivaldoje visi nori dirbti gerai, kad būtų ir vėl išrinkti“, - paaiškino A.Katinas.

Pasak jo, iki 2014 metų žmonėms pašalpos buvo mokamos aklai pagal įstatymą, o savivaldybės sprendimų nepriimdavo ir teatlikdavo kasininko funkcijas.

„Dabar savivaldai suteikta daugiau teisių. Seniūnijose yra sudarytos komisijos iš bendruomenės narių, ne tik iš seniūnų ar seniūnaičių. Jos centrinei rajono komisijai teikia informaciją, kaip pašalpos prašytojas elgiasi: ar neprageria pašalpų, ar nedirba nelegaliai, ar neturi svetimu vardu užrašytos vilos ir t.t. Plačiau nuskambėjo atvejai, kai pašalpų žmonės atvažiuodavo su prabangiais automobiliais, kai pašalpų gavėjai turėjo kaimo turizmo sodybas, vilas, džipus ir t.t. Tokių buvo ir Utenoje. O kai buvo pakeistas įstatymas, dalis žmonių jau ir patys nebėjo prašyti pašalpų, nes suprato, kad bus kontrolė. Neatėjo apie 30 proc. pašalpų gavėjų“, - sakė Utenos rajono meras.

Politiko teigimu, savivaldybėms naudinga ir tai, kad įteisinta, jog už pašalpas reikia atidirbti. Tiesa, neįgalieji nuo tokios pareigos atleisti. Tikrai nėra sunku kelias dienas per mėnesį po kelias valandas padėti savivaldybei, kuri teikia pašalpas. O kurgi savivaldybė išleido pernai sutaupytus 3 mln. litų? Kiek vaikų žaidimų aikštelių įrengė, kiek gatvių sutvarkė? Pasak A.Katino, į tokį klausimą atsakyti neįmanoma. Pavyzdžiui, savivaldybė pernai įrengė kelias naujas vaikų žaidimų aikšteles, tvarkė viešąsias erdves, mokyklas, gatves ir t.t.

„Bet būtų politikavimas, jei sakytume, kad sutaupėme iš pašalpų ir įrengėme vaikų žaidimų aikšteles. Nes neįmanoma atskirti, iš kokių pinigų tai padaryta - iš sutaupytų iš pašalpų ar iš sutaupytų, pavyzdžiui, už šilumą. Nėra taip, kad tris milijonus sutaupai ir skiri kokiam nors vienam tikslui. Nebūna tokio tiesioginio perskirstymo, sutaupyti pinigai juk yra tame pačiame savivaldybės biudžete“, - paaiškino A.Katinas.

„Vakaro žinios“ primena, kad nuo 2012-ųjų penkiose pilotinėse savivaldybėse vietos valdžia pradėjo spręsti, kad turi būti mokamos socialinės pašalpos. Eksperimentas pasiteisino su kaupu: jos visos kartu per metus sutaupė 24 mln. litų. Todėl nuo pernai toks pat modelis taikomas jau visose savivaldybėse.