Iš Lenkijos vešimės ne tik maistą

Lietuvos darbo birža pernai išdavė 12,6 tūkst. leidimų dirbti užsieniečiams (83 proc. daugiau nei 2015 m.), iš jų 11,38 tūkst. - dirbti pagal darbo sutartis. 54 proc. jų teko Ukrainos, 35 proc. - Baltarusijos piliečiams. Šiemet sausio-rugsėjo mėn. Darbo birža leido atvykti ir dirbti iš viso 4352 trečiųjų šalių piliečiams - 3,3 karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Tiesa, nuo 2017 m. sausio 1 d. Darbo biržos statistikoje neatsispindi atvykusių dirbti aukštos kvalifikacijos, didelę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų dalis. Visi dirbti atvykę užsieniečiai privalo gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius priimti 1719 užsieniečių, ketinančių Lietuvoje užsiimti teisėta veikla arba dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, ir jų šeimų narių prašymai išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Darbo rankų trūkumą šalies įmonėse šiais metais kompensavo 49 šalių piliečiai, daugiausiai iš Ukrainos (2561), Baltarusijos (1005), Kinijos (143), Moldovos (139), Rusijos (105), Indijos (93), Nepalo (91), Gruzijos (28).

Užsieniečių įdarbinimu užsiimančios bendrovės direktorius Tomas Juodikis sako, kad daugiausia pageidavimų dirbti Lietuvoje vis dar sulaukiama iš Ukrainos ir Baltarusijos. „Minimali alga Ukrainoje tėra 100 eurų, bet pas mus tokia alga jų jau netenkina, nes didelės pragyvenimo išlaidos. Pavyzdžiui, mūsų bendrovės nori įdarbinti siuvėjų, bet atlyginimai maži, todėl ir ukrainiečiai nenori važiuoti. Daugiausia įdarbiname krovininių automobilių vairuotojų - ukrainiečių, baltarusių, buvo keletas gruzinų, bet jiems labai tolima kelionė, o važiuoti reikia du kartus - pateikti dokumentus, o paskui - į darbą“, - pasakojo T.Juodikis.

Įdarbinimo agentūra registruota Tauragėje, bet paslaugas teikia visos šalies darbdaviams. Interviu su potencialiais darbuotojais dažniausiai vyksta internetu, videokonferencijose dalyvauja ir patys darbdaviai.

„Kaip ir lietuvių, užsieniečių yra visokių - vieni labai nori dirbti ir užsidirbti, o kiti prie tinginio, - sako pašnekovas. - Kiek tik įmanoma, mes surenkame rekomendacijas iš buvusių ar esamų darbdavių, būna, kad žmonės patys į įmonę atvažiuoja pabandyti. Bet pati sudėtingiausia dalis - susitvarkyti dokumentus Darbo biržoje ir migracijos tarnybose. Lenkijoje daug paprasčiau, ir bent jau ukrainiečiai dažniau renkasi vykti dirbti ten.“

Netgi jei darbuotojo specialybė įrašyta į reikalingiausiųjų sąrašą ir Darbo biržos leidimo dirbti nereikia, ilgai užgaištama patvirtinti diplomą, o gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pastaruoju metu užtrunka iki 4 mėnesių ir ilgiau. Kai kurie darbdaviai jau įsigudrino darbinti užsieniečius per Lenkiją - turintys vizą darbuotojai tiesiog išnuomojami ir jau kitą dieną gali dirbti Lietuvoje. Bet jų mokesčiai lieka Lenkijoje.

„Jei jau pripažįstame, kad pas mus trūksta darbo jėgos, pripažinkime ir tai, kad sąlygos atvykti užsieniečiams sudėtingos, - teigia T.Juodikis. - Nekvalifikuotų darbuotojų nuolatiniam darbui iš viso negalima įsivežti, jeigu jie neturi profesijos pažymėjimo, o įmonėms itin reikalingi sandėlio darbininkai, gamyboje prie konvejerio. Net taip trūkstamiems statybininkams keliami pertekliniai reikalavimai - reikia ne tik mūrininko ar betonuotojo diplomo, bet ir darbo stažo. Ukrainoje jie dažnai dirba nelegaliai, tai kaip tą stažą įrodyti?“

Užsieniečių atlyginimai svyruoja nuo 380 iki 1315 eurų. Įdarbinimo įmonės vadovas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad užsieniečiai dempinguoja atlyginimus, dirbdami už grašius.

„Daugelis krovinių pervežimo įmonių be užsienio darbuotojų negalėtų vykdyti veiklos. Jie ne tik palaiko verslą, kuria Lietuvoje BVP, bet ir papildo „Sodros“ biudžetą, nes už juos darbdavys moka visus mokesčius, išskyrus 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo. Emigravę lietuviai irgi gali grįžti ir gauti aukštesnes pareigas negu užsieniečiai“, - įsitikinęs T.Juodikis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“