Iš įstatymo vartotojams - jokios naudos

Biurokratija

Į Lietuvos teisę perkelta Europos Sąjungos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva vartotojams bent jau iki šiol nedavė jokios naudos.

Per nepilnus metus taikant naują įstatymą, Lietuvoje buvo išnagrinėta vos viena byla, o Latvijoje ir Estijoje - kelios dešimtys.

Išnagrinėjęs Baltijos šalių situaciją, Lietuvos vartotojų institutas šiomis dienomis ketina siųsti Europos Parlamentui studiją su kritiškomis pastabomis ir direktyvos pataisų pasiūlymais.

Instituto prezidentės Zitos Čeponytės pastebėjimais, direktyvos punktai dubliuojasi su Reklamos įstatymo punktais, dėl to esą uždegama žalia šviesa biurokratijai, mat tą patį vartotojo skundą vienu metu gali nagrinėti dvi institucijos - Konkurencijos taryba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Maža to - Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos sąvokos yra tokios abstrakčios ir "sunkiai išverčiamos į žmogišką kalbą", jog naujasis įstatymas sudaro galimybes interpretacijoms, mano Z. Čeponytė.

"Įstatyme yra vidutinio vartotojo sąvoka. Neaišku, ką turėtume laikyti tokiu vartotoju Lietuvoje. Agresyvia komercine veikla yra vadinama "atkaklus ir nepageidaujamas raginimas telefonu, faksu, elektroniniu paštu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis". O kaip apibrėžti tą "atkaklus ir nepageidaujamas"? Ir tokių sąvokų įstatyme daug", - vardijo Z. Čeponytė.

Europos Parlamentui pateikiamoje studijoje institutas prašys aiškiai atskirti vartotojus ginančių institucijų funkcijas, kad jos nesidubliuotų, bei patikslinti, sukonkretinti sąvokas.

Vartotojų instituto prezidentė taip pat mano, kad kaimyninių šalių statistika - dešimtys išnagrinėtų bylų, kalba mūsų šalies valdiškų institucijų nenaudai, nes kiekviena Europos šalis direktyvą turėjo pritaikyti savo teisės aktams. Išeitų, kad Lietuvoje tuo pasirūpinta menkiausiai.

Pokalbininkės teigimu, prieš pasirodant šiam įstatymui buvo daug rašoma apie tai, jog teisės aktas gelbės vartotojus nuo nesąžiningų prekeivių ir komersantų. Nepaisant to, informacijos, kas yra nesąžininga komercinė veikla ir dėl kokių pažeidimų vartotojas turėtų kreiptis į atsakingas tarnybas, tebetrūksta iki šiol.

Z. Čeponytės teigimu, jai nesuprantama, kodėl tarnybos pačios neinicijuoja pažeidimų tyrimų, nes įstatymas suteikia tokią galimybę.

Vos kelios bylos

Prieš nepilnus metus rašėme, jog naujasis įstatymas turėtų paliesti ir populiarių prezentacijų rengėjus, kai pirkėjai patiria psichologinį spaudimą per prekių pristatymus, kai gaminys tiesiog įperšamas.

Iki tol jokie teisės aktai nebausdavo prekybininkų už vadinamąją piramidinę verslo schemą, kai vartotojui yra suteikiama galimybė gauti užmokestį už kitų žmonių įtraukimą į verslą, bet ne už parduodamas prekes.

Šiuo metu Konkurencijos taryba tiria 4 bylas dėl nesąžiningos komercinės veiklos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba - 3.

Vaida JUTKONĖ