Iš greitųjų kreditų jau pelnosi ir bankai

Mokesčių džiunglėse

MKGN skelbia Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijai (LVLKA) priklausančios greitųjų kreditų bendrovės, atstovaujančios prekės ženklams “Kreditas 123”, “Moment Credit”, “Credit24”. Jos dydis greitųjų kreditų įmonėse svyruoja nuo 38,6 proc. iki 41,281 proc.

Tvirtinama, kad MKGN yra toks dydis, kuris leidžia, neatsižvelgiant į skirtingą kreditorių taikomą paslaugų kainodarą, paprastai ir tiksliai palyginti kelis kredito teikimo pasiūlymus. Jį sudaro už suteiktą paskolą reikalaujama palūkanų norma, kiti mokesčiai. Tačiau neįtrauktas administracinis mokestis, kurį taiko paskolas išduodančios bendrovės. Tuomet gali būti pateikta bendra kredito suma (BKS) - dydis, apie kurį irgi mažai kas yra girdėjęs. BKS nuo MKGN skiriasi tuo, kad pastarąjį rodiklį skelbti kredito bendroves įpareigoja įstatymas.

Tačiau LVLKA narės oficialiai tvirtina skelbiančios MKGN vien iš geranoriškumo. Girdi, tam, kad klientams būtų aišku, kiek kainuos kreditas. Tuo jos esą skiriasi nuo kitų, “nerimtomis” vadinamų greituosius kreditus siūlančių bendrovių, kurių sunkmečiu pridygo it grybų po lietaus. Kaip minėjome, MKGN skelbia ir “Swedbank”, teikdamas vartojamąsias paskolas. Kita vertus, tai automatiškai reiškia, kad paskola bus labai brangi.

“Jei paimtumėte 1000 litų paskolą ir ją grąžintumėte per 60 mėnesių, mokėdami po 28 litus per mėnesį, MKGN būtų 32 proc., darant prielaidą, kad metus sudaro 360 dienų. Taigi bendra mokėtina bankui paskolos suma būtų 1798 litai”, - “Swedbank” teikiamų vartojamųjų kreditų subtilybes “Respublikai” aiškino banko atstovė Jorūnė Juodžbalytė.

Bankai riboja informaciją

Tiesa, dauguma kitų bankų savo internetiniuose puslapiuose išvis nesiteikia atskleisti, už kiek šiais sunkiais laikais sutinka skolinti pinigus, skirtus ne būstams pirkti. Paprastai atsiperkama standartine fraze, esą “palūkanų dydis priklauso nuo individualaus kliento finansinių galimybių įvertinimo, kredito valiutos, skolinimosi laikotarpio ir kitų banko paslaugų”.

“Respublika” išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, SEB banke vartojamiesiems kreditams taikoma palūkanų norma svyruoja nuo 6,9 proc. iki 10,4 proc. (eurais) arba 10,9 proc. iki 14,9 proc. (litais), banke “DnB Nord” - nuo 8,2 proc. iki 10 proc. (eurais) arba nuo 11,2 proc. iki 12,6 proc. (litais). “Danske” banke vartojamųjų kreditų nacionaline valiuta palūkanos yra apie 15 proc. Tačiau tai nėra MKGN. Šis dydis ir kituose bankuose, ne vien banke “Swedbank”, gali būti artimas trečdaliui paimtos kredito sumos.

Tačiau matyti, kad, tarkim, nuo 2007-ųjų vartojamųjų paskolų palūkanos stulbinamai išaugo. Prieš trejus metus už vartojamuosius kreditus tiek eurais, tiek litais dauguma bankų prašydavo nuo 5,5 proc. iki 7,9 proc. palūkanų.

Latvijoje - įprasta

Latvių ekonomistas Dmitrijus Smirnovas “Respublikai” tvirtino nustebęs, kad Lietuvoje bankai greitas, bet kartu ir brangias paskolas pradėjo dalyti tik dabar. “Pas mus, Latvijoje, tai vyko nuolat, taip pat - ir per ekonominį pakilimą”, - teigė pašnekovas.

D.Smirnovas patikino, kad jei yra galimybė rinktis greitąjį kreditą gauti banke ar greitųjų kreditų bendrovėje, geriau rinktis banką. “Pas mus plačiai aptarinėjamas toks įvykis. Vienas pilietis iš greituosius kreditus dalijančios bendrovės paėmė 2000 latų (apie 9700 litų). Vėliau žmogus neteko darbo, neturėjo iš ko mokėti įmokų. Tada jam bendrovė priskaičiavo tiek baudų ir delspinigių, kad skola išaugo iki 25 000 latų (maždaug 121 500 litų). Buvo pasiųsti skolų išmušinėtojai, šie iš nelaimėlio skolininko stengėsi atimti butą, net asmeninius daiktus. Padėtį išgelbėjo teismas, leidęs žmogui su bendrove atsiskaityti per 40 metų”, - pasakojo latvių ekonomistas.

Anot D.Smirnovo, bankai taip drastiškai nesielgtų. “Tačiau ir kreditų jie nedalija vien todėl, kad turi pasą. Pirmiausia įvertinamas kliento mokumas ir tik tada sprendžiama, ar suteikti jam paskolą. Tai apsaugo nuo tragedijų”, - teigė latvis.

Informacija

Imant kreditą būtina atkreipti dėmesį į šiuos dydžius:

* metinė palūkanų norma (MPN) - metinis procentinis dydis, kurį kredito gavėjas moka bankui kas mėnesį nuo išmokėtos ir negrąžintos vartojimo kredito sumos;

* metinė kredito grąžinimo norma (MKGN) - bendra vartojimo kredito kaina vartotojui, išreikšta metiniu procentiniu dydžiu, apskaičiuojamu nuo bendros kredito sumos;

* bendra kredito suma (BKS) - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartotojas turi sumokėti ir kurie yra žinomi kreditoriui, išskyrus mokesčius notarui. Į bendrą kredito sumą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei papildomai privaloma sudaryti draudimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.