Iš draudikų pažadų - šnipštas

"Swedbank" atstovai aiškina, kad klientas pats kaltas - pasirašydamas sutartį jis privalėjo įvertinti riziką.

Tačiau aukščiausi šalies bankininkai viešai aiškina, kad teikiant investicinį gyvybės draudimą trūksta skaidrumo, nepakankamai užtikrinamos klientų teisės, jiems nesuteikiama visa informacija.

Padovanojo 7 tūkst. litų

V. Bieliauskas neslėpė nuoskaudos dėl nesąžiningai pasielgusių tuometinio "Hansa gyvybės draudimo" (vėliau po restruktūrizacijos virtusio "Swedbank Life Insurance SE" Lietuvos filialu) konsultantų darbo. 2005 m. jis susivilioja rožiniais pažadais apie tūkstantinį uždarbį ir dvigubą naudą: esą kiekvieną mėnesį įmokant 100 litų siekiančią draudimo įmoką ateinančius 10 metų jis ne tik bus apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų, bet ir gaus nemenką grąžą. Vyras tuomet savo gyvybę apdraudė 20 tūkst. litų, tokia pat suma apsidraudė ir nuo vidutinių bei sunkių, ir sunkių traumų.

"Noriu, kad žmonės žinotų: drausdamiesi nebūkite akli ir netikėtų nė vienu jų pažadu. Prieš 10 metų man žadėjo, kad baigiantis sutarčiai bus išmokėta 20 tūkstančių litų, o jei seksis investuoti, net dar daugiau. Dešimtmetį sąžiningai mokėjau, viską atidaviau iki paskutinio cento, kaip ir buvo tartasi", - pasakojo V. Bieliauskas.

Prieš baigiantis sutarčiai į namus palangiškiui pradėjo plūsti laiškai, kuriuose primygtinai siūlyta nenutraukti sutarties, ją prasitęsti ir toliau mokėti įmokas. Laiškuose, anot V. Bieliausko, apskritai nieko nebuvo minima apie uždarbį pratęsus sutartį. Vyras nusprendė, kad laikas baigti investuoti, ir nutarė pasiimti savo sukauptus pinigus. Paskutinę sutarties galiojimo dieną į savo banko sąskaitą sulaukęs pavedimo, V. Bieliauskas nustėro: vietoje žadėtų dešimčių tūkstančių sąskaitoje jis išvydo "įkritusius" 1 456 eurus (šiek tiek daugiau, nei 5 tūkst. litų).

"Per 10 metų jiems sumokėjau 12 tūkstančių litų. Kur pradingo mano 7 tūkstančiai litų, kuriuos sąžiningai sumokėjau? Už ką aš jiems turėjau atiduoti tuos pinigus? Baisu, kaip tie ponai valdo mūsų lėšas. Tik dabar suprantu, kad norint perprasti visas jų rinkas ir siųstą informaciją apie investavimo kryptis reikia aukštojo ekonominio išsilavinimo. Man siunčiamose brošiūrose buvo pribraižyta visokių diagramų, tačiau nieko nešnekama apie nesėkmingas investicijas", - piktinosi klientas ir tvirtino, kad anksčiau įmonė jo net nenorėjo paleisti: konsultantės gąsdindavo, kad jei nutrauks sutartį, jis negaus nė vieno cento.

Beje, V. Bieliauskas tvirtina, kad nuo 2005 m. iš banko įmonės nebuvo sulaukęs nė vienos išmokos dėl nelaimių. Nors teko patirti sudėtingą operaciją, bankininkai tuomet atrėžė, jog pagal sutarties sąlygas jam išmoka nepriklauso.

Kaltę verčia klientui

Banko "Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius, kaip ir įprasta, atsisakė komentuoti konkretaus kliento sutartį, esą taip užtikrinamas kliento duomenų privatumas, nors pats V. Bieliauskas tikino, kad neturi ko slėpti.

"Norime patikinti, kad banko darbuotojai visada išsamiai pristato banko siūlomus finansų kaupimo ir investavimo instrumentus, ir klientas savo valia pasirenka norimą finansinę paslaugą bei jos rizikingumo lygį. Sutartys yra sudaromos laisva šalių valia. Investavimo sėkmė, kaip, beje, ir rizika, tenka draudėjui - tai yra klientui. Klientams pateikiamoje informacijoje (interneto svetainė, lankstinukai, investavimo krypčių aprašymai, sutarties sudarymo dokumentai) yra akcentuojama investavimo rizika, klientas yra įspėjamas, jog investicijų vertė gali ir augti, ir kristi", - rašoma atsakyme "Vakarų ekspresui".

Banko atstovo teigimu, itin svarbu išsiaiškinti, ar draudimo sutartis buvo skirta tik investavimui arba kaupimui, ar buvo papildomai pasirinktos draudimo apsaugos. Šiuo atveju "Swedbank" klientas ir investavo, ir turėjo finansinę apsaugą nelaimės atveju.

"Tokiais atvejais lyginti sumokėtas draudimo įmokas ir sukauptą sumą yra nekorektiška, nes investuojama yra tik dalis įmokų, kuri lieka po atskaitymų už draudimo apsaugą. Kokia įmokos dalis yra skiriama draudimo apsaugoms, būna aiškiai įvardijama prieš sudarant sutartį, o detalią ataskaitą apie visus išskaitytus mokesčius galima matyti bet kuriuo metu internete arba kartą per metus siunčiamose ataskaitose. Atsižvelgiant į situaciją, draudimo apsaugas sutarties galiojimo laikotarpiu galima pasididinti arba susimažinti. Pavyzdžiui, gimus vaikui šeimoje, rekomenduojama pasirūpinti šeimos apsauga ir pasididinti gyvybės draudimo sumą", - aiškino S. Abraškevičius.

Jis tvirtina, kad situacijos dėl nuostolingų investicijų ir kliento lėšų sumažėjimo yra labai nemalonios: pavyzdžiui, 2008 m. dėl neramumų finansų rinkose investicinių vienetų vertė mažėjo visose investavimo kryptyse.

S. Abraškevičius bando skalbti "Swedbank" gyvybės draudimo mundurą: "Teikianti šias paslaugas draudimo ar investicijų valdymo bendrovė yra tik tarpininkas, vykdantis kliento išreikštą valią. Tai yra nukreipia lėšas į kliento pasirinktas kryptis (fondus), kurias klientas gali savo nuožiūra keisti - lėšas perinvestuoti, kada jam tai atrodo tinkama."

Įžvelgia neskaidrumą

Apie tokias investicinio gyvybės draudimo problemas pagaliau buvo prabilęs ir Lietuvos bankas (LB). Gegužės pabaigoje jis informavo, kad pastaraisiais metais keliomis kryptimis tyrė šią rinką, tad viešai diskusijai teikia pasiūlymus, kaip spręsti esmines problemas.

"Identifikavome "pilkąsias" zonas, kuriose nėra užtikrinama tinkama vartotojų interesų apsauga. Todėl parengėme konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus investicinio gyvybės draudimo rinka taptų iš esmės patikimesnė ir skaidresnė, būtų suvienodintos visų finansų rinkos dalyvių, siūlančių investavimo paslaugas fiziniams asmenims, pareigos ir atsakomybė, sumažėtų vartotojams kylanti rizika ir galimi praradimai", - pranešime cituota LB valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

Teigiama, kad viena iš probleminių sričių - mokestis už turto valdymą imamas, nors gyvybės draudimo įmonės iš esmės tokios paslaugos neteikia. Dažnais atvejais draudikai investicinio gyvybės draudimo klientų turto ir jiems tenkančios rizikos nevaldo, o apsiriboja tik profesionalių valdytojų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuojamos klientų lėšos, parinkimu.

Nepakankamas investicinio gyvybės draudimo produkto skaidrumas ir ribota konkurencija lemia itin didelius komisinius atskaitymus. Dažnai klientams nėra atskleidžiami ir kitų investicijų valdytojų renkami mokesčiai, kurie gali turėti didelę įtaką kliento kaupiamo kapitalo dydžiui.

Pavyzdžiui, vartotojui pasirinkus rizikingą investavimo kryptį ir kaupiant po 58 eurus per mėnesį 20 metų, gyvybės draudimo įmonė išskaičiuotų 1 796 eurus mokesčių iš draudimo sutarties, o investicijų valdytojų mokesčiai sudarytų dar beveik 3 765 eurus.

LB ekspertų atlikto Administracinių mokesčių įtakos investiciniam kapitalui tyrimo rezultatai parodė, kad lėšų, periodiškai investuotų įsigyjant investicinio gyvybės draudimo produktą, grąža (neatsižvelgiant į valstybės mokestines lengvatas) daugeliu atveju, net ir kaupiant ilgą laikotarpį, yra neigiama arba neviršijanti vidutinės ilgalaikės infliacijos lygio. Be to, ypač dideli draudimo sutarties nutraukimo mokesčiai vartotojus "užrakina" ir panaikina bet kokias paskatas svarstyti efektyvesnes alternatyvas.

Konstatuota, kad susirūpinimą keliančių problemų yra ir parduodant investicinio gyvybės draudimo paslaugas. Atlikti tyrimai parodė, kad dažnai atmestinai ir neprofesionaliai nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir rizikos tolerancijos lygis, surenkama informacija apie kliento žinias, patirtį ir finansinę būklę. Todėl klientams pasiūlomos jų rizikos kategorijos neatitinkančios investavimo kryptys. Tokios išvados padarytos 15 verslo krypties studentų apsilankius 70 vietų, kur teikiamos tokio draudimo paslaugos.

LB tyrimų išvados sutampa su vartotojų vertinimu. Namų ūkių apklausos dėl finansinių produktų respondentai nurodė šias pagrindines priežastis, kodėl investicinis gyvybės draudimas neatitiko jų lūkesčių: produkto pelningumas mažesnis, nei buvo žadėta; dideli produkto mokesčiai; ribota galimybė pakeisti produktą ar jo teikėją.

LB siūlo nustatyti griežtus investavimo krypties valdymo paslaugos reikalavimus; uždrausti turto valdymo mokesčio ėmimą, jei gyvybės draudimo įmonės realiai neteikia turto valdymo paslaugos; reformuoti produkto platinimo sistemą, užkertant kelią interesų konfliktui; įpareigoti skaidriai bei paprastai atskleisti mokesčius absoliučia suma ir apriboti draudimo sutarties nutraukimo mokesčius.

Uždarbį suvalgė mokesčiai ir krizė

Vytautas PLUNKSNIS, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas

Reikia pripažinti, kad investicinis gyvybės draudimas dėl administravimo, turto valdymo ir kitų mokesčių yra brangus produktas. Žmonėms pasirašant sutartis šie mokesčiai yra neaiškiai išdėstomi. Šiuo atveju, tarkime, jei yra nurodytas 5 litų mėnesinis administravimo mokestis, tai neatrodo daug, tačiau nuo 100 litų tai jau yra 5 procentai. Kitas dalykas - dalis lėšų skiriama ne kaupimui, tačiau paslaugai - draudimui įsigyti. Reikia nepamiršti, kad susikaupusios nemenkos sumos ištirpo ir per 2007-2008 metų ekonominę krizę.