Iš atsinaujinančių energijos išteklių namų ūkiuose populiarios tik malkos

Eltos inf.

2011-02-24 12:50

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas bei efektyvus energijos vartojimas yra pagrindiniai būdai energijai ir lėšoms taupyti bei švaresnei aplinkai išsaugoti, tačiau atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus malkas ir kurui skirtas medienos atliekas, vartojimas namų ūkiuose Lietuvoje didėja gana lėtai.

Statistikos departamento energijos suvartojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, tik mažiau nei 1 proc. namų ūkių, gyvenančių individualiuose namuose, savo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti yra įsirengę šilumos siurblius. Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje namų ūkiai kol kas gana retai naudoja saulės kolektorius būstui šildyti.

Tik keletas iš apklaustų namų ūkių nurodė, jog yra įsirengę saulės kolektorių. Daugėja šalies gyventojų, taupančių elektros energiją būsto apšvietimui naudojant elektrą taupančias lemputes: liuminescencines ir halogenines lemputes naudojo apie trečdalį (atitinkamai 34 ir 33 proc.) namų ūkių. Tačiau net 89 proc. namų ūkių vis dar naudoja ir paprastas kaitrines lemputes.

2009 m. namų ūkių turimuose būstuose buvo suvartota apie trečdalis (daugiau nei 31 proc.) visos šalies galutinės energijos. Malkos bei kurui skirtos medienos atliekos buvo daugiausia naudojamos rūšies energija ir sudarė 38 proc. visos namų ūkių suvartotos energijos, trečdalį (33 proc.) sudarė centralizuotai tiekiama šiluma, daugiau nei 14 proc. - elektros energija, 9 proc. - gamtinės dujos, beveik 3 proc. - suskystintos naftos dujos, daugiau nei 2 proc. - akmens anglys ir tik mažiau nei 1 proc. - durpės kurui, durpių briketai bei žemės ūkio atliekos.

Beveik pusę (47 proc.) bendrų namų ūkių išlaidų kurui ir energijai sudarė išlaidos šiluminei energijai, 31 proc. - elektros energijai, daugiau nei 9 proc. - gamtinėms dujoms ir beveik 8 proc. - malkoms ir medienos atliekoms.

Tyrimo duomenimis, 81 proc. visos energijos namų ūkiai sunaudojo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, beveik 12 proc. - apšvietimui ir elektros prietaisams, daugiau nei 7 proc. - maistui gaminti. Vidutinis būsto (individualių namų ir butų daugiabučiuose namuose kartu paėmus) šildomas plotas buvo 63 kv. m, mieste - 57 kv. m, kaime - 74 kv. m. Vidutinis individualaus namo šildomas plotas buvo 81 kv. m, o buto daugiabučiame name - 51 kv. m.

Tai nurodyta Statistikos departamento išleistame leidinyje "Energijos sunaudojimas namų ūkiuose 2009".