Irano kompanija planuoja investicijas Klaipėdoje

Galimybė bendradarbiauti su iraniečiais atsirado po to, kai praėjusiais metais Iranui buvo panaikintos sankcijos prekiauti ir dirbti su Europos Sąjungos šalimis. Tad iki šiol iraniečiai daugiau bendradarbiavo su Rusija, Baltarusija, Kinija, o dabar ieško bendradarbiavimo galimybių ir su Europos Sąjungos šalimis. Ne išimtis ir Lietuva.

Vertina lietuviškus grūdus

Sausio pradžioje Klaipėdoje viešėjęs didžiausios Irano infrastruktūros kompanijos KAYSON atstovas Siamakas Mahinradas (Siamak Mahinrad) neslėpė likęs sužavėtas Lietuvos uostu.

"Šiuo metu pasaulyje vienas svarbiausių klausimų - prekių pristatymas. Dar tiksliau pasakysiu - labai svarbu, kokia yra logistikos grandinė. Eksportu ir importu užsiimančias Irano kompanijas labiausiai domina pietų-šiaurės koridorius, kad būtų patogiau pasiekti Skandinavijos šalis. Tad turime uždavinį padidinti krovinių kiekį. Šie dabar keliauja ne tik jūriniu, bet ir sausumos keliu, nes taip galima sutrumpinti krovinio pristatymo laiką. O tai svarbu daugeliui prekių, kurios iš centrinės Azijos, Artimųjų Rytų, Persijos įlankos, Indijos, Pakistano vežamos į Skandinavijos bei Europos šalis. Matome, kad Klaipėdos uosto kompanijų turima infrastruktūra bei gerai išvystytas kelių bei geležinkelių tinklas tam puikiai gali tikti", - "Vakarų ekspresui" pasakojo S. Mahinradas.

Jo žiniomis, nors dar ir nėra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Irano ir Lietuvos, jau praėjusiais metais iš Lietuvos į Iraną buvo išvežta milijonas tonų grūdų.

"Iraniečiai labai vertina lietuviškus grūdus ir suvokia, jog tai puiki alternatyva rusiškiems ir iš Kazachstano vežamiems grūdams, mat lietuviški grūdai labai kokybiški ir turi geriausias charakteristikas", - minėjo iranietis.

Vilioja ir latviai

S. Mahinradas Lietuvoje lankėsi kartu su tarptautinių transporto kompanijų asociacijos Irane atstovu S. K. Hoseinu (S. K. Hosseini). Susitikimo su LINEKA (Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistikos asociacijos) atstovais Vilniuje metu sutarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp dviejų valstybių asociacijų.

Pasak S. Mahinrado, šią sutartį tikimasi pasirašyti kovą arba balandį. Tad tuomet galės prasidėti bendradarbiavimas tarp logistikos asociacijos narių.

SUSITIKIMAI. Sausio 8-9 dienomis Lietuvoje viešėję Tarptautinių transporto kompanijų asociacijos Irane atstovas S. K. Hosseinis ir Irano infrastruktūros kompanijos KAYSON atstovas Siamakas Mahinradas (pirmas iš dešinės) Klaipėdoje susitiko su uosto ir laivybos kompanijų atstovais, tarp jų ir su KJKK "Bega" generaliniu direktoriumi Laimonu Rimkumi (antras iš kairės).

Žinoma, dar reikia nemažai įdirbio, kad būtų įrodyta, jog iraniečiams tikslingiau rinktis kelią per Klaipėdos, o ne per Rygos uostą. S. Mahinradas neslėpė, kad latviai deda nemažai pastangų, kad pritrauktų juos į savo uostą. Tikimasi, jog Lietuvos geležinkelio bei uosto atstovai aktyviai įsitrauks į šiuos procesus, nes, anot verslininkų, Irano rinka labai viliojanti.

"Jūsų kaimynai latviai siūlo mums rinktis kitą geležinkelio kelią, akcentuodami, kad Latvijos ir Rusijos geležinkeliai yra susieti. Pasak jų, tai būtų ekonomiškai naudingiausias ir trumpiausias kelias. Bet mus domina Lietuvos alternatyva, nes, mūsų žiniomis, Klaipėdos uostas yra patrauklesnis nei Rygos uostas, be to, mes su Klaipėdos uostu jau esame susipažinę", - pasakojo iranietis.

Didelė rinka

KAYSON atstovas pasakojo, kad jų kompanija nori Klaipėdoje turėti savo logistikos bazę, nes jiems būtų patogu per Klaipėdos uostą siųsti krovinių srautą iš Baltarusijos, kur jie jau dabar dirba. Be to, manoma kad Klaipėdoje įrengtuose sandėliuose būtų galima perpakuoti krovinį. O perpakavimas ES šalyse suteikia daug privalumų pačiai prekei, kurią galima vežti toliau, pavyzdžiui, į Skandinaviją.

Iraniečiams investicijos Klaipėdoje atrodo patrauklios dar ir dėl to, kad čia jie galėtų kaupti lietuvišką produkciją. Kalbama apie grūdų, pupų, žirnių kaupimą.

"Jau esame nusižiūrėję Klaipėdoje 20 hektarų teritoriją, kur planuojame statyti žemės ūkio produkcijos kaupimo sandėlius", - minėjo S. Mahinradas.

Jis kol kas neskubėjo įvardyti, kokias investicijas jo atstovaujama kompanija planuoja Lietuvoje. Tačiau užsiminė, kad, pavyzdžiui, į Minske esančią infrastruktūrą kompanija jau investavo per 100 milijonų dolerių. Irano infrastruktūros kompanija KAYSON Minske savo lėšomis vysto 200 tūkst. kv. m logistikos centrą PRILESIE ir 250 tūkst. kv. m prekybos ir pramogų kompleksą MAGNIT. Tai dešimt kartų didesnis kompleksas nei Klaipėdos "Akropolis".

"Taip pat planuojame siųsti į Lietuvą mokytis savo specialistus. Kalba eina ne apie kelias dešimtis, o apie šimtus specialistų. Suprantama, jie už mokslą mokės", - minėjo Irano kompanijos atstovas.

Jis priminė, kad Irane gyvena per 80 milijonų gyventojų, tad Lietuvai gali atsiverti didžiulės galimybės. Iš Irano į kitas šalis eksportuojami riešutai, džiovinti vaisiai, daug kitų įvairių produktų, kuriuos ypač pamėgę skandinavai. Tai ir papildomas krovinių srautas per Klaipėdos uostą, papildomos rinkliavos Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai, papildomos darbo vietos.

Pasigenda Lietuvos iniciatyvos

Kalbama ir apie geležinkelio kelio iš Teherano iki Klaipėdos atgaivinimą. Tik praėjusiais metais buvo užbaigta geležinkelio kelio atkarpa iš Irano iki Azerbaidžano, tad dabar nebeliko trikdžių tokiam koridoriui sukurti.

"Kol kas dar šis pietų-šiaurės koridorius tebėra derybų stadijoje. Visos suinteresuotos šalys, per kurias driektųsi šis kelias - Indija, Iranas, Azerbaidžanas, Gruzija, Rusija, Baltarusija ir Lietuva, arba Latvija-Lietuva bei Lenkija nori dalyvauti šiame procese. Per pastaruosius dvejus metus buvo daug įvairių susitikimų įvairiose šalyse šiuo klausimu, gaila, kad kol kas Lietuva aktyviai neįsitraukia į šiuos procesus. Mūsų sumanymas - paleisti šia kryptimi eksperimentinį traukinį nuo Klaipėdos iki Irano bent kartą per savaitę. Jei ekonomiškai pasiteisintų toks krovinio pervežimas, būtų galima siūlyti skandinavams tokią platformą, kai prekės iš pietų juos pasiektų geležinkeliu", - planais dalijosi S. Mahinradas.

Sausio pradžioje Klaipėdoje viešėję svečiai susitiko su Valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais, Klaipėdos uosto ir laivybos kompanijomis, domėjosi krovos galimybėmis.

Kovo mėnesį planuojamas atsakomasis Lietuvos delegacijos vizitas į Teheraną. Planuojama, kad šio vizito metu ne tik bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, bet lietuviai galės aplankyti vietines logistikos ir ekspeditorių kompanijas.