Ir toliau gieda ditirambus eurui

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) surengė posėdį, kuriame diskutuota apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos nuo 2015 metų. Šiame posėdyje dalyvavę Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, ūkio ministras Evaldas Gustas ir viceministrė Rasa Noreikienė pramonininkus įtikinėjo, kad euro įvedimas verslui, valstybei ir žmonėms bus labai naudingas. Tačiau „Respublikos“ kalbintas ekonomistas Valdemaras Katkus Lietuvos banko skaičiavimus vadina pernelyg optimistiniais. Anot jo, kai kurie centrinio banko argumentai šakėmis ant vandens rašyti.

Eurooptimistų scenarijus

Kaip vieną didžiausių euro privalumų V.Vasiliauskas įvardija pigų skolinimąsi. Lietuvos banko valdybos pirmininkas vakar vykusiame LPK posėdyje džiūgavo, kad valstybę į skolas gramzdinti bus galima kur kas pigiau nei iki šiol.

Per 2014-2022 metų laikotarpį dėl sumažėjusių palūkanų esą sutaupysime 3,9 mlrd. litų. Valstybė, skolindamasi pigiau, sutaupys 1,6 mlrd. litų, namų ūkiai - 1,2 mlrd. litų, o įmonės - 1,1 mlrd. litų.

Be to, esą įsivedus eurą padaugės investicijų Lietuvoje, didės rinkos skaidrumas, eksportas išaugs 5 proc., o per 2015-2022 metus eksporto vertės prieaugis sudarys net 34 mlrd. litų. Be to, euras esą padidins BVP lygį.

Verslininkai įsipareigos, o valstybė?

Per LPK konsultacinį posėdį Ūkio ministerija pasiūlė verslininkams pasirašyti memorandumą, kuriuo būtų įsipareigota nepiktnaudžiauti valiutos pakeitimu ir dėl to nekelti kainų. Tačiau kai kurie pramonininkai į tokį memorandumą žvelgia skeptiškai. Jiems kilo klausimų, ar tokį pat įsipareigojimą - nedidinti kainų - prisiims ir valstybė.

E.Gustas teisinosi, kad pasirašyti memorandumą bus paragintos ir savivaldybės, kurios reguliuoja nemenką dalį kainų - šildymui, visuomeniniam transportui. „Valstybė irgi stengsis elgtis sąžiningai, nedidinti mokesčių. Priminčiau, kad pagal galiojančią tvarką dėl mokesčių pakeitimo turi būti galutinai apsispręsta prieš pusmetį iki tokio pakeitimo“, - tvirtino ministras.

Lietuvos banko skaičiavimai - eskiziniai

Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus sako, kad Lietuvos banko atlikti skaičiavimai dėl euro naudos yra kritikuotini.

„Prieš metus, kai prasidėjo kalbos dėl įstojimo į euro zoną, nebuvo pateikta jokių skaičiavimų. Vertinimo, kas įvyko euro zonoje nuo 2007 metų, kai mes bandėme ten įstoti. Neįvertinta visa krizinė patirtis. Lietuvoje euro įvedimas vyksta kaip propagandinis projektas. O pirmi ir vieninteliai skaičiavimai pateikti tik pernai rudenį. Man atrodo, kad jei ruoštumės protingai investuoti į kokią nors ūkinę sąjungą, prisiimti įsipareigojimus, tikriausiai prieš tai reikėtų sukviesti ekspertus, kad visi galėtų pateikti savo skaičiavimus ir spręsti, ar tai darome, ar ne. O šiuo atveju vežimas buvo pastatytas prieš arklį“, - kalbėjo V.Katkus.

Ekonomisto neįtikina Lietuvos banko prognozės, kad įvedus eurą tiesioginės investicijos į Lietuvą padidės. „Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad nėra jokio statistinio modelio, kuris galėtų tai pasakyti, išskirti tą dalį investicijų, kurios ateina dėl euro. Galiu priminti, kad iš euro zonos į Lietuvą apskritai ateina tik 30 proc. tiesioginių investicijų, pavyzdžiui, iš Vokietijos, Estijos. O 70 proc. ateina ne iš euro zonos - Švedijos, Lenkijos, Norvegijos ir kitų šalių, kur yra nacionalinės valiutos. Taigi jiems valiutos kurso rizikos sumažinimas neaktualus. O kitas dalykas: pažiūrėkime į 2008 metų krizę, kai turėjome litą. Skandinavai sugebėjo tuo metu Lietuvoje 10 mlrd. litų investuoti ir jiems nesutrukdė jokia valiutos krizė. Šitas argumentas dėl investicijų yra šakėmis ant vandens rašytas. To niekaip negalima pagrįsti“, - aiškino jis.

Be to, paaiškinimą V.Katkus turi ir dėl palūkanų mažėjimo. Ekonomistas primena, kad palūkanų mažėjimui įtakos turi šalies kredito reitingas. „Šiuo metu Lietuva, net neįstojusi į euro zoną, skolinasi geriau nei 6 euro zonos valstybės, tokios kaip Ispanija, Italija, Portugalija. Tai paneigia faktą, kad buvimas euro zonoje turi sumažinti palūkanas. Palūkanų normas sumažina gerai tvarkomi finansai ir gerai surenkami mokesčiai, o ne vien buvimas euro zonoje“, - teigė jis.

Be to, V.Katkus siūlo įvertinti ir tai, kad mūsų piliečiams gali tekti prisiimti svetimų valstybių skolas. Prireikus nuo finansų krizės gelbėti kurią nors euro zonos šalį, į Europos stabilizavimo fondą Lietuva turėtų įmokėti 8,5 mlrd. litų. Iš kur mūsų šalis gaus tokią sumą, jei ji sudaro beveik 40 proc. 2013 metais visų į biudžetą įplaukusių pajamų?

Mokslininko akimis

Habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika taip pat pasigenda rimtos analizės dėl euro įvedimo. „Aš neišgirdau jokios rimtos analizės. Šnekama, kad konkurencija bus geresnė, Lietuva sutaupys, konvertuoti bus geriau, užsienio kapitalas geriau įsilies. Bet aš nemačiau jokios rimtesnės analizės tų problemų, kurias šiandien turi euras. O jis šiandien turi labai rimtų problemų. Man neteko girdėti argumentų, ką Lietuva gali prarasti dėl euro, o ne tik atrasti“, - sakė A.Šileika.