Investuotojai vienkartinės dviženklės grąžos nebesivaiko

Paprastai investicijomis domisi aukštesnes ar bent vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai. Tačiau mokytis kaupti pinigus reikėtų visiems ir tam nereikia ypatingai didelių sumų - pradžiai pakaktų ir 100 litų. Šias lėšas skiriant periodiškai, pavyzdžiui kas mėnesį, per metus susidaro solidus įnašas investicijoms. Tikėtina, kad tokia suma smarkiai nepakeis investuotojo ar jo šeimos išlaidų biudžeto ir vartojimo įpročių. Kita vertus, tai turėtų itin padėti susiformuoti taupymo ir efektyvaus lėšų paskirstymo įpročiams bei leistų kuo anksčiau pradėti kaupti pinigus ateičiai.

Ekonomikai atsigaunant gyventojai pamažu grįžta prie investavimo. Vieni - ieškodami drąsesnių alternatyvų indėliui (šis taupymo būdas Lietuvoje išlieka populiariausiu), kiti - siekdami įdarbinti sutaupytus pinigus taip išsaugant jų vertę. Tačiau visi suvokia, kad be rizikos per metus padvigubinti turimus pinigus jau nepavyks.

Pradedantiesiems investuotojams pirmiausia reikia gerai apsvarstyti, kokią sumą jie gali skirti investicijoms ir kokią riziką gali prisiimti. Svarbu prisiminti, kad didelė rizika reiškia ne tik amžinai didėjantį uždarbį, bet ir nuostolių tikimybę.

Bene mažiausiai rizikuoja tie investuotojai, kurie perka tik Lietuvos ar kitų patikimomis laikomų valstybių vyriausybių vertybinius popierius. Šiuo metu daugiausiai dairomasi į mišrias ar konservatyvias strategijas: mažiausiai pusė, o kartais ir visos lėšos investuojamos į saugiais laikomus aktyvus. Tai - valstybės ar įmonių obligacijos, obligacijų fondai ir pan. Jeigu prieš trejetą metų 3-6 procentų metinės palūkanos už indėlius ar obligacijas buvo laikomos juokingai mažomis, tai šiuo metu dažno investuotojo portfelyje tokios krypties vertybiniai popieriai sudaro apie 50 proc.

Šiandien tiek esami, tiek nauji investuotojai nebesivaiko vienkartinės dviženklės grąžos, bet orientuojasi į nuoseklų turto vertės didinimą. Tad ir jų lūkesčiai dėl grąžos yra realūs ir labiau pamatuoti nei anksčiau.

Šiuo metu telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose galima rasti bendrovių, kurių metinis dividendų pajamingumas siekia nuo 5 iki 9 proc. Pasirinkus besivystančias rinkas uždarbis galbūt būtų kiek didesnis. Tačiau bet kuriuo atveju teks susitaikyti, kad vienais metais pelnas bus didesnis, kitais - mažesnis ar net virs nuostoliu. Pavyzdžiui, pernai daugiausia uždirbo investavę į akcijas ar žaliavas. Labiausiai išaugo Baltijos šalių bei Ukrainos akcijų rinkos: jos šoktelėjo daugiau kaip pusantro karto ir pateko į daugiausiai pakilusių pasaulio akcijų rinkų dešimtuką. Daugiau kaip dešimtadaliu augo ir Turkijos bei Rusijos rinkos.

Kalbant apie ateitį, šiemet tikėtina, jog besivystančių šalių akcijų rinkos ir toliau susilauks investuotojų dėmesio. Kaip vieną iš perspektyviausių regionų šiais metais būtų galima išskirti Balkanų valstybes, ypač Rumuniją, Bulgariją, Serbiją, Kroatiją. Ten kompanijų pelnai jau grįžta į prieškrizinį lygį, tačiau akcijų kainos vis dar 50-70 proc. mažesnės nei buvo 2007-aisiais.

Investuodami laimėsite bet kokiu atveju - uždirbsite pinigų arba įgysite neįkainojamos patirties. O investicija į žinias yra greičiausiai atsiperkanti investicija.