Investuotojai stabdo projektus

Tendencija

Lietuvai pralaimint kovą kitoms valstybėms dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, uostamiestis ieško būdų, kaip išvengti investicijų krizės mūsų šalyje.

Pasak Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Investicijų skatinimo departamento direktoriaus Tomo Dobrovolskio, 2006-2008 metais LEPA inicijavo 48 investicinius projektus, tačiau 22 iš jų žlugo - užsienio kompanijos pasirinko kitas šalis.

"Šalies ūkis dėl neįgyvendintų projektų neteks daugiau nei 4,7 mlrd. litų. Nebus sukurta planuotų daugiau nei 11 000 naujų darbo vietų", - sakė jis.

Pagrindinės priežastys, atgrasančios užsienio investuotojus, yra sudėtingos su nekilnojamuoju turtu susijusios procedūros, infrastruktūros bei personalo trūkumas ir panašiai.

"Projektas nuo pradžios iki įgyvendinimo tęsiasi apie 2-3 metus. Žmonės negali tiek laukti ir pasirenka kitas šalis - ne kokias nors trečiojo pasaulio, o Europos Sąjungos. Jos sugeba sudaryti sąlygas, kokių mes dar nesudarėme", - sakė T. Dobrovolskis.

Anot jo, pasitaiko, kad, pavyzdžiui, visoje šalyje nepavyksta rasti 20 ha ploto sklypo. Nors investuotojas turi pinigų, koją pakiša amžinybę trunkančios sklypų sujungimo arba padalijimo procedūros.

Kliūtis - dvigubi detalieji

Pasak Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktoriaus Eimanto Kiudulo, preliminari Ekonominių tyrimų centro atlikta ekonominės naudos analizė rodo, kad valstybės investicijos į sėkmingai veikiančią Klaipėdos LEZ atsiperka ne mažiau kaip 20 kartų. Privatus sektorius apie tokius skaičius gali tik svajoti.

Jaučiama, kad investicijų gali sumažėti ir čia, tačiau šalies valdžiai susigriebus LEZ esą dar galima būtų padaryti patrauklesnę.

"Kartu su Kauno LEZ esame vienintelės vietos Lietuvoje, kurios yra įrengtos ir paruoštos plyno lauko investicijoms. Bendros tendencijos rodo, kad kuo toliau, tuo užsienio verslui į Lietuvą ateiti sunkiau. Mums, taip pat ir būsimų septynių pramonės parkų įsikūrimui labiausiai trukdo besidubliuojančios teritorijų planavimo procedūros - dvejus metus rengėme LEZ detalųjį planą, o kiekvienas investuotojas atėjęs turi dar rengti sau ir užtrukti keletą mėnesių. Čia mes pralaimime", - sakė E. Kiudulas.

Tikimasi, kad šiemet Seimas jau priims įstatymo pataisą, leisiančią LEZ investuotojams sutaupyti po 4-5 mėnesius brangaus laiko.

Potencialius LEZ klientus truputį baugina ir šiandieninė Lietuvos ekonominė situacija. Pasak E. Kiudulo, šiuo metu turima 12 realių potencialių klientų, trečdalis iš jų pristabdė savo projektus.

"Jie nesustojo, vis dar galvoja apie Klaipėdą ir apie LEZ, bet tapo atsargesni. Planų dar nekoreguojame, numatyti klientai turėtų ateiti. Bet su sąlyga, kad mūsų produktas bus geresnis - mažesni kaštai ar geresnės paslaugos, jei būsime agresyvesni pardavinėdami LEZ, daugiau investuodami į rinkodarą", - sakė jis.

Išeitis - aktyvesnė rinkodara

Nuomonės, jog sunkiu metu daugiau dėmesio bei lėšų reikėtų skirti rinkodarai, laikosi ir Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorė Raimonda Laužikienė.

Anot jos, uostamiesčio Savivaldybė pripažįsta, jog ketinama mažinti rinkodarai skirtas lėšas, tačiau nieko nedarydami galime visiškai prarasti savo pozicijas, beje, ir taip jau vienas blogiausių Europos Sąjungoje.

"Klaipėdos mieste ir be LEZ yra galimybių pasiūlyti naujų produktų investuotojams, bet dėl komunikavimo stokos tarp visų investicijas skatinančių organizacijų, savivaldos institucijų ši informacija jų nepasiekia", - pastebi R. Laužikienė.

Vienas iš receptų, kaip sulaukti didesnio užsienio investuotojų dėmesio, galėtų būti didesnis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, keitimasis informacija.

Minėtų institucijų diskusijų metu KEPA buvo pasiūlyta suformuoti ir inicijuoti naujus investicinius produktus, o Klaipėdos miesto savivaldybei - rasti papildomų finansinių resursų. Pavyzdžiui, Savivaldybės žemės sklypus, kurie šiuo metu nepaklausūs vietos rinkoje, pasiūlyti investuotojams su papildomomis patrauklumo priemonėmis.

LEPA, Savivaldybė, KEPA ir Klaipėdos LEZ parengė bendradarbiavimo veiksmų planą, kuriame numatė iki šių metų pabaigos sukurti bendrą komunikavimo sistemą, informacinę duomenų bazę pritraukti investuotojams.

"Kodėl neišnaudojus situacijos ir, priešingai visoms grėsmingoms prognozėms, dabar Lietuvoje nesukūrus palankiausių sąlygų tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams? Tam reikia naujų iniciatyvų, idėjų ir sprendimų visais lygmenimis. Nemanau, kad viskas išsispręs savaime", - sakė E. Kiudulas.

Skaičiai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų balandžio 1 d. buvo 2,8 proc. mažesnės nei prieš ketvirtį.

Daugiausia tiesioginių užsienio investicijų - 58,6 proc. - tenka Vilniaus apskričiai, Telšių - 17 proc., Kauno - 11,3 proc., o Klaipėdos apskritis su jai tenkančiais 7,6 proc. atsiduria tik ketvirtoje vietoje.

Klaipėdos mieste paskutiniuoju metu tiesioginės užsienio investicijos išaugo 30 proc., o apskrityje pastebima mažėjimo tendencija.

2006-2008 metais sėkmingai užbaigta 16 LEPA inicijuotų projektų, kurių vertė 149,6 mln. litų, sukurta per 800 naujų darbo vietų.

Šiuo metu įgyvendinama 14 projektų. Lietuvą turėtų pasiekti 810 mln. litų tiesioginių investicijų bei sukurta 850 naujų darbo vietų.

Giedrė NORVILAITĖ