Ingrida Šimonytė: krizinis fondas galėtų būti pradėtas kaupti jau po poros metų

Lietuva krizinį fondą galėtų turėti jau 2014-2015 metais, kai nebus deficitinio biudžeto, prognozuoja finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai. Dabar bus teikiami susiję įstatymai, kurie įpareigos kaupti valstybės iždo atsargas, skirtas sunkmečiui, o sukauptas lėšas finansiškai investuoti. Įstatymais numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitų) finansavimą.

"Turime keistą įsivaizdavimą apie tą dalyką - turime per vėlai arba per anksti. Dabar kalbame apie įstatymo koncepciją, kuri numatytų pareigą kaupti tokį fondą, kai bus tokia galimybė. Galimybė bus tokiu atveju, kada, visų pirma, mūsų biudžetai bus subalansuoti. Čia, ko gero, kalbame apie maždaug 2014-2015 metų perspektyvą. Ir tada, kai turėsime viršplaninių pajamų, gaunamų ar dėl geresnio biudžeto vykdymo, ar dėl nepalankių šia prasme makroekonominių procesų, pavyzdžiui, dėl ūkio kaitimo (...) Be abejo, tokios pajamos turėtų būti neutralizuojamos jas atidedant į šoną ir kaupiant blogesnėms dienoms, užuot išleidus ir dar labiau pagilinant ekonomines problemas", - po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

Pasiteiravus, kokia suma turėtų būti atidėta į fondą, I. Šimonytė įvardino, kad optimalaus lygio riba valstybei būtų jos biudžeto išlaidų suma - 20 mlrd. litų. Tiesa, pažymėtina, kad, norint tokią sumą sukaupti, reiktų nemažai pastangų.

"Bet turėčiau pasakyti, kad praeityje, jeigu nuo maždaug 2003 metų būtų taikomos tokios antiinfliacinės politikos, antiinfliacinio biudžetavimo taisyklės, tai mes 2008 metų pabaigoje būtume turėję maždaug 20 mlrd. litų rezervą", - aiškino už finansus atsakinga ministrė.

"Siekiame, kad nepasikartotų tokios bėdos, ir turime padaryti išvadas iš šios krizės ir to, kaip buvo elgiamasi su finansais iki krizės, kad kitą kartą, kai galbūt ateis tokia pasaulinė krizė, o pasaulinės krizės turi savybę periodiškai kartotis, kad mes būtume žymiai geriau pasirengę. Pasirengę taip, kaip, pavyzdžiui, kaimynai estai, kurie sukaupę tokius rezervus galėjo išvengti kai kurių labai skausmingų taupymo priemonių. Rezervas turi būti kaupiamas tam, kad nepasikartotų tai, ką matėme Vilijos Blinkevičiūtės valdymo SADM metu ar visos Gedimino Kirkilo Vyriausybės darbo metu, kai net ir toje pačioje "Sodroje" sukaupti nemaži rezervai iki 2008 metų, per 2008 metus artėjant rinkimams, buvo visiškai iššvaistyti", - komentavo Premjeras Andrius Kubilius.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją, neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Patvirtintoje koncepcijoje numatyta, kad Valstybės iždo atsargos sunkmečiui sparčiausiai būtų kaupiamos gerais ekonomikos laikais iš įstatyme numatytų šaltinių - viršplaninių pajamų, privatizavimo, atitinkamų metų biudžete numatytų lėšų. Koncepcija taip pat numato, kad atsargos sunkmečiui kaupiamos, kol pasiekiamas priimtiniausias valstybės iždo atsargų sunkmečiui dydis, lygus vienerių metų viešųjų finansų išlaidoms. Toks maksimalus atsargų dydis yra pagrįstas tarptautine patirtimi.