Įmonių pavadinimai - pačių įmonių reikalas

"Žmonės, registruojantys juridinį asmenį, dažniausiai patys nenori taisyklingų lietuviškų pavadinimų. Nors pagal normas Lietuvos įmonės, jeigu tai nėra užsienio juridinis asmuo ar firma, turėtų rinktis būtent lietuviškus pavadinimus", - pasakojo Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji specialistė Rita Balsevičiūtė.

Renkasi skambesį

R. Balsevičiūtės teigimu, didžiausia problema yra ta, kad žmogus nori raiškaus ir skambaus pavadinimo ir tada jau nebegalvoja apie kitus aspektus - pavyzdžiui, taisyklingumą. Dar vienas įdomus faktas, anot specialistės - žmonės dažnai mano, kad jeigu pavadinimą užregistravo VĮ Registrų centras ar jis buvo įtrauktas į laikinąją apskaitą, vadinasi, viskas su juo yra gerai.

"Registrų centre viskas vyksta pagal Vakarų praktiką - kokį pavadinimą pasirinksi, yra tavo paties reikalas ir atsakomybė. O paties Registrų centro, pagal dabartinius aktus, funkcija yra tiktai viena - registruoti. Jie tai ir daro. Bet negali sakyti, kad jokios priežiūros nėra. Jeigu jie akivaizdžiai mato, kad pavadinimas yra su klaida ar panašiai, žmones įspėja, kad reikėtų pataisyti arba rinktis kitą pavadinimą. Deja, priversti žmogų keisti savo sumanymą niekas negali", - sakė specialistė.

Pakeisti įmonės pavadinimą, R. Balsevičiūtės teigimu, nėra taip lengva. Net jei ir pats žmogus to norėtų, jau dažniausiai būna patvirtinti įstatai, pagaminti blankai, spaudai - tada taisyti klaidas, kažką keisti jau per vėlu, o ir kainuoja brangiai. Be to, rinkoje atsidūręs pavadinimas iš karto funkcionuoja ir kiekvieną kartą jį pakeitus iškyla problemų dėl tapatumo - sunku atskirti, ar tai ta pati firma, ar ne. Todėl juridiniai asmenys nėra linkę keisti pavadinimų.

Taisyklingų - trečdalis

"Patarimų ir pagalbos žmonės į mus kreipiasi labai retai. Anksčiau būdavo kitaip, o dabar yra internetas, naujosios technologijos, prieinamos daugeliui žmonių. Kartais būna, kad paklausia, ar galima vartoti anglišką pavadinimą, tačiau su taisyklingumu žmonės patys kažkaip verčiasi", - pasakojo R. Balsevičiūtė.

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistai patys periodiškai peržiūri juridinių asmenų registrą, stebi tendencijas. Specialistės teigimu, Registrų centras sužiūri ir tokių klaidų, kaip, pavyzdžiui, žodis "ąžuolas" be nosinės, nepasitaiko. Bet kai pastebimi netikslumai, Valstybinės kalbos inspekcijos specialistai patys kreipiasi raštu ar telefonu ir įspėja. Tačiau, specialistės tikinimu, tokiu atveju verslininkas jokiu būdu nėra įpareigotas keisti įmonės pavadinimo. Inspekcija tokių įgaliojimų neturi, ji gali tik rekomenduoti.

Pasak R. Balsevičiūtės, dažniausiai tik trečdalis Registrų centre užregistruojamų juridinių asmenų pavadinimų yra taisyklingi. Dažniausios klaidos - pavadinimams vartojami angliški arba begalūniniai žodžiai.

"Žmonės nori, kad pavadinimas būtų originalus, nesikartotų, taip pat kratosi lietuviškų diakritų - nosinių ir panašiai. Dažniausiai renkasi verstinius žodžius ir juos vartoja be galūnės, pavyzdžiui, "Invest", o Kalbos komisijos nutarimu tokie pavadinimai turėtų būti linksniuojami, taigi turėtų būti "Investa" ar "Investas", - pasakojo specialistė.

Užsienyje priežiūros nėra

Anot R. Balsevičiūtės, atgavus nepriklausomybę ir ėmus kilti ekonomikai, atsirado labai daug naujų įmonių pavadinimų, tačiau kartu visi norėjo išsaugoti savo tapatumą. Vėliau paaiškėjo, kad panašių ar vienodų pavadinimų jau per daug, visi užimti, todėl ėmė trūkti naujų. Tada verslininkai ėmė patys išgalvoti pavadinimus, kurie kartais yra ne visai logiški ar taisyklingi.

Tačiau, specialistės teigimu, tokių problemų kyla tik Lietuvoje. Užsienyje juridinių asmenų pavadinimams dažniausiai nekeliami jokie reikalavimai.

"Ten žmogus rizikuoja pats. Jeigu jis nori savo įmonę pavadinti "Bulkute" - tebūnie, tačiau jis pats yra atsakingas už tai, ar žmonės nesijuoks, ar pavyks išsaugoti kapitalą, darbuotojus. Pas mus yra truputėlį užsilikusi tarybinė pozicija, kai valstybė bando reguliuoti ir kištis į visus reikalus. Bet Lietuvoje ir patiems žmonėms stinga suvokimo, kad galima suderinti ir tai, kas yra taisyklinga, ir tai, kas patogu verslui ar gražu žmogui. Žinoma, tai reikalauja daug pastangų ir kūrybiškumo, o to mūsų žmonėms labiausiai ir trūksta", - sakė R. Balsevičiūtė.

Patikra minimali

Pasak VĮ Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus, Lietuvos Respublikos įstatymai nurodo, kad juridinio asmens steigėjas pats atsako už savo steigiamo juridinio asmens pavadinimo atitikimą lietuvių kalbos ir kitokiems reikalavimams. Nepaisant to, Registrų centras atlieka minimalią patikrą ir atsisako registruoti pavadinimus, kurie gali kaip nors pažeisti galiojančius teisės aktus, trikdyti viešąją tvarką ir kenkti tautos moralei.

"Nors mes nuo pat juridinių asmenų registro atsiradimo dienos esame giliai įsitikinę ir akcentuojame, kad to nederėtų daryti. Taip, mes bendradarbiaujame su Valstybine lietuvių kalbos komisija, vyksta nuolatinis dialogas, stengiamės atsižvelgti į jų nuomonę, bet tuo pat metu stengiamės išlaikyti balansą ir apsaugoti juridinio asmens steigimo procesą nuo papildomų suvaržymų, kontrolių.

Pasak A. Petrošiaus, specialaus kalbininko etato Registrų centre nėra, patikrinimą atlieka registruojantys specialistai.

"Mes esam įsitikinę, kad turėtų būti palikta kuo didesnė laisvė reikštis asmenų fantazijai. Šita diskusija dėl juridinių asmenų pavadinimų atitikimo kalbos reikalavimams vyksta nuolat. Mums argumentai yra žinomi, stengiamės įsiklausyti, bet reikia ir atrasti aukso vidurį, nes kai kurios siūlomos priemonės, jeigu būtų įgyvendintos, pailgintų juridinio asmens steigimą net ne dienomis, o ištisomis savaitėmis", - sakė Registrų centro atstovas.

Klaidos lemia originalumą

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja Digna Zinkevičienė tikino, jog jų tarnyboje kalbininko nėra, tačiau čia taip pat atliekamas minimalus patikrinimas.

"Tačiau prekės ženklo pagrindinė savybė nėra tokia, kad jis turėtų atitikti lietuvių ar kokios nors kitos kalbos reikalavimus. Kaip tik prekės ženklas gali būti išskirtinis, originalus ar atkreipti dėmesį dėl to, kad jis yra netaisyklingai parašytas. Šiuo atveju kalbos taisyklės nėra labai griežtai taikomos", - teigė D. Zinkevičienė.

Vis dėlto, Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėjos tikinimu, čia taip pat atliekama patikra: "Tikrai neregistruojame tokių prekių ženklų, kur klaidos atsitiktinės ir akivaizdžios, pavyzdžiui, vietoj "ū" yra "u', tačiau, pavyzdžiui, prekės ženklą "Mammma" registruotume, nes tai klaida, akcentuojanti išskirtinumą, originalumą."

Dėl tokių klaidų, specialistės teigimu, lietuvių kalbos sergėtojai kartais "palinčiuoja" Patentų biurą, tačiau tuomet kalbama, aiškinamasi, patiekiami įtikinantys argumentai.

"Lietuvių kalbos puoselėjimas prekės ženkluose - nenusakomas. Skirtingais atvejais žvelgiame individualiai", - tikino D. Zinkevičienė.

"Atiduokime pagarbą tautai ir gimtai kalbai"

Vytautas ČEPAS, Klaipėdos miesto vicemeras, Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrėjas
Netoleruotinų pavadinimų neįmanoma nuimti, nes tai yra patentuotas firmos ženklas. Tai leidžia mūsų įstatymai. Nyksta gryna gimtoji kalba, lyg jos nebeturėtume, būtume išsižadėję. Bet kuria Europos kalba galima būtų parašyti viešbučio ar maitinimo įstaigos pavadinimą, bet viršuje, garbingiausioje vietoje turėtų būti užrašas lietuvių kalba - kaip pagarba tautai, kalbai, kurią įsiurbėme su motinos pienu. Antai ant viešbučio "Astra" ne vieną kartą užrašyta "Hotel", nė vieno karto - lietuviškai. Pagaliau savininkas, neapsikentęs raginančių raštų, pažadėjo Lietuvių kalbos gynimo draugijai padarysiąs, ko reikalaujama, "jeigu jiems taip reikia."

Kai vieno bankrutuojančio naktinio klubo įmantriu užsienietišku pavadinimu savininko paklausiau, ar daug užsieniečių plūsta į jo klubą, išgirdau atsakymą, kad jie išvis nesilanko. Tai kam tas cirkas? Tokia nepagarba gimtajai kalbai - tautos ir valstybės niekinimas. Niekiname ir patys save.

Neseniai susipykau su Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvo vadove, kai papriekaištavau, jog jis pavadintas "Leader dance" - ir tai universitete, kur puoselėjama baltų kultūra. O ką galvoti apie "Studlendo" vardą rektorato panosėje; rusų laikais jis gal būtų pavadintas "Zemlia studentov"? O koks mūsų krepšinio simbolis - Amberlife? Tai gal jau ir gintaro nebevadinsime gintaru?

Visokių kuriozų pasitaiko ir su įmonių pavadinimais iš sudurtinių kelių savininkų pavardžių. Tarkime - kavinė "Anus", juk tai reiškia išangę! Arba įmonė, pardavinėjanti kriaušes - "Zigota", reiškianti lytinę moterišką ląstelę. Tokio absurdo pavadinimuose netrūksta.

Neraginu būti puritonais ir įstaigas vadinti vien tik "aguonomis" ar "žibutėmis". Bet juk galima sudominti lietuvių kalba, parinkti pavadinimams gražius žodžius. Ir žodžių junginiai iš lietuviškų žodžių, šaknų gali būti labai gražūs. Tačiau dabar yra taip - jeigu pirmas žodis yra lietuviškas, tai antras užsienietiškas. Pavyzdžiui, "Bite Land", užuot pavadinus "Aviliu" ar "Bičių žeme".

Visiems, labai bėgantiems į Vakarus pasiūlyčiau atsikvošėti, kad per toli nenubėgtų, ir nepradėtų vežimo stumti priešais arklį. Reikia puoselėti gimtąją kalbą. Kai pasakai, kad Lietuva - lietuviams, esi išvadinamas nacionalistu. Tai kam ji turi būti? Savo gimtoje žemėje arkim, sėkim ir akėkim.