Ilgųjų savaitgalių nenorima dovanoti

Trišalė taryba, kurią sudaro Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovai, praėjusią savaitę sprendė, ar reikėtų dirbantiesiems sugrąžinti ilguosius savaitgalius, perkeliant poilsio dienas. Tačiau kol kas apsispręsta, kad ilgasis savaitgalis galėtų būti tik per Kalėdas. Panašu, kad per Žolinę negalėsime aplankyti kituose rajonuose gyvenančių tėvų, vaikų ar kitų brangių žmonių, nes ji bus ketvirtadienį, o penktadienio nenorima paskelbti poilsio diena. Taip pat viena darbo diena tarp išeiginių įsiterps ir gruodžio 27-ąją.

Donato Jankausko vadovautai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užpernai pasiūlius, nuo praėjusių metų nebėra perkėlinėjamos poilsio dienos, todėl Naujuosius metus šiemet žmonės švęsti galėjo tik vieną dieną - sausio 1-ąją. Norintiesiems, pavyzdžiui, iš did­miesčio šventėms parvažiuoti pas atokiai gyvenančius tėvus to padaryti nepavyko.

Tačiau kai profsąjungos iškėlė šią problemą, Trišalė taryba ėmėsi ją svarstyti.

Lietuvos maistininkų profsąjunga pasiūlė šiemet perkelti poilsio dienas iš rugpjūčio 10 d., šeštadienio, į 2013 m. rugpjūčio 16 d., penktadienį; iš 2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienio, į 2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienį.

„Metų pradžioje paskelbti poilsio dienų perkėlimai leistų iš anksto numatyti darbo grafikus tiek verslui, tiek darbuotojams. Savivaldybės galėtų užtikrinti visuomeninio transporto, darželių darbą perkeltomis dienomis“, - konstatavo profsąjunga.

Jei sprendimas nebūtų priimtas, itin paradoksali situacija susiklostytų per Kalėdas. Gruodžio 21-ąją ir 22-ąją nedirbsime, nes bus savaitgalis. Tuomet gruodžio 23-iąją teks eiti į darbą. Vėliau seks trys šventinės dienos, o gruodžio 27-ąją (penktadienį) ir vėl prieš savaitgalį teks vienai dienai ateiti į darbą. Šiemet poilsio dienų perkėlimas bus aktualus ne tik per Kalėdas. Rugpjūčio 15-oji, kai švęsime Žolinę, bus ketvirtadienį, tad po jo einantis penktadienis, jei tvarka nebus pakeista, bus darbo diena - vienintelė prieš savaitgalį.

„Dėl Kūčių nutarta, kad viskas gerai, poilsio diena turi būti perkelta. O dėl Žolinės klausimo svarstymas atidėtas, nes, perkėlus poilsio dieną, vieną savaitę darbo valandų būtų daugiau nei 40, o tai draudžia Darbo kodeksas. Profsąjungoms duota užduotis sugalvoti, kaip padaryti, kad kodeksas nebūtų pažeistas. Profsąjungos tam turi laiko iki vasario 5 dienos“, - „Respublikai“ sakė Trišalės tarybos atstovė, Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutienė.

Anot jos, siūlymo išeigine padaryti gruodžio 27-ąją net nebuvo, nes tai esą iš viso neįmanoma padaryti. O dėl kitų dienų perkėlimo esą pritarė ir dirbančiųjų atstovai, ir darbdaviai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Iš viso nereikėjo senosios tvarkos atšaukti, kai poilsio dienos buvo automatiškai perkeliamos. Taip visiems buvo geriau. Tačiau neaišku, kodėl pasielgta priešingai“, - teigė E.Šniutienė.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Aldona Jašinskienė tvirtino, esą galutinis sprendimas nebuvo priimtas todėl, kad buvo svarbesnių klausimų nei dirbančiųjų poilsis - teisės streikuoti suvaržymas, diskusijos dėl minimalios algos, sezoninių darbų.

„O poilsio dienų perkėlinėjimas - smulkus dalykas. Be to, privatus verslas ir taip gali pasitvarkyti, kaip nori. Tai aktualu tik biudžetinėms įstaigoms. Tačiau jei per savaitę išeina daugiau nei 40 darbo valandų, tada yra viršvalandžiai, už kuriuos reikia papildomai mokėti. Ministerijos tam nenori pritarti, nes nenori mokėti daugiau“, - tvirtino A.Jašinskienė.