Į Lietuvą plūsta vis daugiau portugalų, ispanų, italų ir japonų turistų

Užsieniečių susidomėjimas Lietuva ir toliau auga – tai rodo Statistikos departamento duomenys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė. Pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje: mūsų šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai, tebesitęsia ir neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas, o pastaruosius dvejus metus mažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti.

„Baigiantis vasarai – aktyviausiam turizmo laikotarpiui – norisi „suskaičiuoti viščiukus“. Nors einamojo mėnesio statistika dar nepatateikta, tačiau pirmų dviejų ketvirčių statistikos rezultatai patvirtina augantį į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių. Matome, kad be turistų iš kaimyninių ir Lietuvą jau ne pirmus metus mėgstančių šalių, vis daugiau keliautojų atvyksta iš Japonijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos. Taigi keletą metų nuosekliai mažėjusį turistų srautą iš Rusijos su kaupu kompensuoja kitų šalių keliautojai“, – sako Ugnė Radžiūnaitė, LPK Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus ekspertė.

Statistikos departamento duomenimis, I-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsistojusių užsieniečių skaičius nuosekliai didėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per pirmus tris šių metų mėnesius šis skaičius išaugo 11,5 proc. Turizmo informacijos centrai taip pat džiaugiasi lankytojų iš užsienio gausėjimu: šių metų balandžio–birželio mėnesiais juos aplankė 14,5 proc. daugiau užsieniečių nei 2015 m. antrąjį ketvirtį.

Lietuvą vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai. Pastaraisiais metais atvykstančiųjų iš šių šalių skaičius nuosekliai ir ženkliai didėjo: portugalų turistų skaičiaus augimas per pastaruosius dvejus metus siekė net 127 proc., ispanų turistų skaičius nuo 2013 m. išaugo 37 proc., o italų 2015 m. atvyko 41 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. duomenimis.

Tebesitęsia neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas. 2015 m. į Lietuvą atvykusių japonų skaičius (21 tūkst. turistų) sudarė panašiai tiek, kiek sulaukėme svečių iš šių artimų Europos šalių kartu sudėjus: Airijos, Austrijos, Slovakijos ir Slovėnijos. 2016 m. pirmąjį ketvirtį ši tendencija išlieka. Jei Japonijos turistų skaičius ir toliau panašiai augs, tuomet 2020 m. sulauksime jų apie 135 tūkst., t. y. kiek daugiau nei šiuo metu sulaukiame iš kaimyninės Lenkijos.

Kaip rodo statistika, lankytojų iš Rusijos Lietuva 2015 m. sulaukė 72,5 tūkst. mažiau nei metais anksčiau, tačiau beveik tris kartus daugiau nei šis netekimas sulaukėme turistų iš kitų šalių.

Pastebėta, kad per dvejus pastaruosius metus 39 proc. sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti: 2016 m. I-ąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsigyveno 0,7 proc. daugiau rusų lankytojų nei tą patį ketvirtį prieš metus. Pasak U. Radžiūnaitės, tokią situaciją galėjo lemti tai, kad Rusijos rublio vertei kylant iš neregėtų žemumų ir didėjant jos gyventojų perkamajai galiai, rusai įgavo pasitikėjimo ekonomika bei optimistiškiau planavo savo išlaidas. Tačiau šių metų antrąjį ketvirtį rusų turistų srautas vėl buvo mažesnis nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Bendrai per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1,9 proc. mažau rusų turistų nei 2015 m. pirmąjį pusmetį.

2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos jau priėmė 652,67 tūkst. užsieniečių. Tai yra 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.