Į Klaipėdos uostą lenkai nesidairo

Viduramžiais Klaipėda dėl prastos reputacijos nusileido Karaliaučiaus konkurencijai ir prie Šiaurės bei Baltijos jūros pirklių sąjungos nepritapo. Hanzos tinklui priklausė Talinas, Ryga, Ventspilis, Gdanskas ir kiti regiono vokiški miestai, iš viso 162 dešimtyje šalių.

Mėmelis aktyviai prekiavo, tačiau to meto pirklių pinigai buvo išleidžiami kitur. Tik praeitame dešimtmetyje valstybės investicijomis pasiektas Klaipėdos uosto plėtros greitis leido miestui tapti moderniosios Hanzos sąjungos, labiau žinomos tarptautinio Europos transporto tinklo (TEN-T) vardu, lygiaverčiu dalyviu.

Tačiau Europos prekybos tinklas pastaruoju metu neriamas iš naujo, tvirtesnėmis nytimis ryškinant jūrų koridorių ir vandenynų jungčių linijas. Likusieji už jų turės tenkintis vidaus susisiekimo uostų vaidmeniu.

Klaipėdos uosto atstovai suraukę kaktas žvelgia į kaimynę Lenkiją, kuri pritraukiamų investicijų ir infrastruktūros projektų tempu stebina net Vakarų Europą.

Gdanskas sukasi į Vakarus

Klaipėdos uostas pagal šalių konkurenčių įtaką Lenkiją skaičiuoja antroje vietoje po Latvijos, tačiau Gdansko uostą laiko stipriausiu varžovu perkraunant iš laivo į laivą konteinerius. Jūrine kalba tai vadinama „transshipmentu“.

Į tokią veiklą buvo orientuojamasi kuriant Klaipėdos konteinerių centrą (hub), kuriam išleistos dešimtys milijonų eurų privačių lėšų (kompanijos „Terminal Investment Limited“, susijusios su laivybos kompanija MSC) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) investicijų.

Tačiau MSC laivų Klaipėdoje galima matyti rečiau nei Gdanske, kuriame, MSC ir didžiausiai laivybos kompanijai „Maersk“ susijungus į aljansą, koncentruojama konteinerių perkrovos veikla.

Gdansko uostą konkurentai vadina išsišokėliu, per 10 metų taip įsitvirtinusiu rinkoje, kad sutramdyti jo energijos neįmanoma. Prieš mėnesį paskelbta, kad Gdanską krovos centru Baltijos jūroje pasirinko ir Vandenyno aljansas (kompanijos OOCL, „Cosco Shipping“, CMA CGM, „Evergreen“), nuo gegužės 9 dienos srautą iš Azijos į Vidurio ir Rytų Europą nukreipęs per didžiausio Lenkijos uosto DCT konteinerių terminalą.

Klaipėdos uosto atstovai suraukę kaktas žvelgia į kaimynę Lenkiją, kuri pritraukiamų investicijų ir infrastruktūros projektų tempais stebina net Vakarų Europą.

Susitikime su Klaipėdos žurnalistais Gdansko uosto atstovas Julianas Skelnikas didžiavosi, kad dėl vidaus rinkos potencialo, sveikos valstybės ekonomikos (2017 metų Lenkijos BVP prognozė – 3,4 proc., kai Lietuvos – 2,7 proc. ), aktyviai tiesiamo Baltijos-Adrijos transporto koridoriaus bei jungčių su Rytų kaimynais Gdanskas užprogramuotas didinti apyvartą ir kilti į naujas aukštumas. Ir nėra abejonių, kad jis stiprins pozicijas Baltijos jūros rinkoje, iš 7 vietos pakils į 6 (šią vietą dabar užima Klaipėdos uostas) ir išskleis visą 85 mln. tonų galimybių paletę. Todėl numatyti naujo plėtros etapo Centrinio uosto kūrimo išorėje planai sulaukė palankaus pasaulio investuotojų vertinimo.

Tarp socialinių Gdansko sėkmės elementų akcentuojama Lenkijos demografinė būklė – tarp 38 mln. gyventojų vaikų ir jaunimo dalis čia didžiausia Europos Sąjungoje (ES), o pagal vidutinį amžių – 39 metai (2015 metų duomenimis) – šiek tiek nusileidžia tik Slovakijai. ES vidurkis – 42,2 metų (lietuviai – virš vidurkio linijos, senesni).

Kalbėdamas apie konkurentus Klaipėdos uosto ir kitų rytinės Baltijos uostų lenkas net neminėjo. „Mūsų didžiausi varžovai – Vokietijos uostai, pirmiausia – Hamburgas, taip pat Nyderlandų uostai, iš kurių stengiamės perimti konteinerių srautus. Vyksta didelio masto Gdansko uosto plėtra.

Žinome apie Klaipėdai kylančias problemas dėl gyventojų, Gdanskas jų neturi. Mūsų gyventojai visapusiškai palaiko uosto planus, kad tik miesto ekonomika stiprėtų“, – pasakojo J. Skelnikas.

Dar daugiau optimizmo skleidė prieš 10 metų išorinėje akvatorijoje veiklą pradėjusios kompanijos DCT komercijos direktoriaus Dominiko Laudos kalba. „Terminalo pajėgumas – 3 mln. TEU. Klausimo dėl laivų grimzlės nebekyla, o plėstis nėra jokių kliūčių.

Pagrindinės prekybos kryptys – Pietų Korėja, Kinija, Malaizija“, – vardijo geografinius ryšius uostininkas, bet teisindamasis kliento komercine paslaptimi atsisakė minėti nuo Klaipėdos nusisukusių MSC konteinerių kiekius ar jų dalį uoste, nurodęs, kad į Klaipėdą iš DCT terminalo laivas tai pat plaukia kartą per savaitę.

Uosto mazgui – milijardai

Gdansko uosto apyvarta per pastaruosius 9 metus, kai pastatytame išoriniame uoste veikia konteinerių, naftos ir kiti terminalai, ūgtelėjo 110 proc. ir tai atspindi nuoseklią valstybės investicijų programą. 2014 metais parengta strategija laikotarpiui iki 2027 metų (tokio dokumento siekia ir bendrąjį planą šiemet baigiantis rengti Klaipėdos uostas).

Gdansko uostą konkurentai vadina išsišokėliu, per 10 metų taip įsitvirtinusiu rinkoje, kad sutramdyti jo energijos neįmanoma.

Pagal ją, 2015–1019 metais į Gdansko uosto ir prieigų transporto infrastruktūrą numatoma investuoti 8 mlrd. Lenkijos zlotų (maždaug 2 mlrd. eurų) iš įvairių šaltinių, įskaitant ES lėšas. Prie dabartinio išorinio uosto būtų supilta 400 ha teritorija 4 terminalams. Tikimasi, kad tai iš esmės pakeis Lenkijos vaidmenį jūroje.

Lenkai skaičiuoja, kad per pastaruosius 5 metus į uostą investuota 30 mlrd. JAV dolerių, Jungtinės Tautos šalį įvardija kaip patraukliausią naujiems investuotojams. Gdanską norima paversti stambiu logistikos centru, skirtu 100 mln. regiono vartotojų. Toks siekis įrašytas valstybės planuose. Šalies vertę keliančią valstybės politiką demonstruoja tiek Gdansko uoste regėti vaizdai, tiek eismo situacija vykstant į miestą.

Pernai atidarytas po Vyslos upės senvage nutiestas 1,4 km ilgio tunelis autotransportui (skelbta, kad 210 mln. eurų tam skyrė Gdansko savivaldybė, projektui pritraukusi ES aplinkosaugos programos lėšų) leidžia greitai patekti iš vienos miesto dalies į kitą. Statomi viadukai, geležinkelio tiltai, tiesiamas greitkelis Gdanskas – Varšuva kol kas judėjimą sunkina, tačiau kelia nuostabą dėl darbų masto.

Praėjusį rudenį Gdansko uosto administracija pasirašė susitarimus su ES dėl 24,4 mln. eurų granto (negrąžinamos paskolos), skirto išorinio uosto transporto infrastruktūros projektams iki 2020 metų (keliams, geležinkelio atšakoms). Ir tai esą tik pirmoji paramos dalis plečiant uostą ir Lenkijos teritoriją. Ši aplinkybė lenkams ne mažiau svarbi nei uosto apyvarta.

Gdansko miesto panoramos akcentas – besisukantys kranų bokštai – žymi nekilojamojo turto rinkos pakilimą ir verslo klestėjimą. Statybų objektuose triūsia daug Ukrainos darbininkų, kurių srautas į miestą, ES įvedus bevizį režimą, laukiamas dar didesnis. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu į Lenkiją atvyko 1,5 mln. ukrainiečių, kurie kompensuoja nuo 2005 metų išvykusius 3 mln. lenkų.