Gyventojai prieštarauja sumažintoms įmokoms į pensijų fondus

89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritarią Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančių asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoj 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo "galiojimo" laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7 proc. gyventojų. Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus pritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis - tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

Pasak "Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio, apklausa parodė, kad gyventojai jaučia rimtą nerimą dėl savo ateities senatvėje, dėl "Sodros" mokamų pensijų. "Pensijų fondai vertinami kaip tam tikra išeitis, tačiau ir čia yra problemų, tarp jų ir psichologinių dėl nestabilios socialinės apsaugos politikos", - teigia V. Gaidys.

64,1 proc. gyventojų vertina, kad mažą susidomėjimą asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama pensija lemia nepasitikėjimas valstybe - dėl nepastovios socialinės apsaugos politikos jie vis tiek nesukaups pakankamai. 16,9 proc. apklaustųjų vertina, jog mažą susidomėjimą lemia lūkesčiai, kad valstybė jais vis tiek kažkada pasirūpins, o 9,3 proc. - mano, kad nesidomėjimą lemia įsitikinimas, kad pensijų fonduose dabar tiesiog sukaupta per mažai pinigų. 7,8 proc. apklaustųjų tikina investuoją papildomai patys ir neketiną niekuo pasitikėti.