Grūdai pinga, duona - ne

"Gal pas kokį nors ūkininką turgelyje ir galėsime pigiau nusipirkti, tačiau prekybos centre - tikrai ne. Mažesnės žaliavos kainos leis daugiau uždirbti gamintojams ir prekybininkams", - juokiasi pokalbininkas.

Savo ruožtu kepėjai teisinasi, kad grūdai duonos savikainoje geriausiu atveju sudaro 15-16 proc. Todėl ir grūdų supirkimo kainų pokytis į vieną ar kitą pusę duonos kainai daro labai menką įtaką.

Kainos krenta

Kalbinti žemdirbiai visi sutiko, kad šių metų derlius turėtų būti menkesnis nei pernykštis, tačiau nežymiai. "Tačiau nei žemdirbiams, nei vartotojams iš to nebus didelės naudos, nes supirkimo kainos mažesnės nei pernai, kai buvo išskirtinės sąlygos. Žemdirbiai neturės didelio pelno, nes trąšos brangios, kuras, elektra nepinga, o miestiečiams duona taip pat nepigs", - "Vakarų ekspresui" sakė Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas.

Pernai dėl sausros nukentėjo pasėliai Rusijos, Kazachstano, Vakarų Europos laukuose. Pernai Rusijos grūdų eksportas siekė 15,8 mln. tonų. Jis buvo net 41 proc. mažesnis nei 2011-aisiais. Kazachstanas 2012 metais eksportavo 7,1 mln. tonų grūdų, kai 2011 metais grūdų eksportas siekė 12 mln. tonų.

Lietuvą karščio bangos aplenkė, užtat subrendo puikus derlius. Teigiama, kad pernai buvo prikulta 4 mln. tonų grūdų. Dėl kritusios pasiūlos pasaulinėje rinkoje jų kainos šovė į viršų.

"Retai būna, kad po gerų kainų kitąmet jos būna dar aukštesnės. Taip yra ir šiemet. Daugelio grūdų rūšių supirkimo kainos šiemet kur kas žemesnės. Tačiau Lietuva tam neturi jokios įtakos", - sakė R. Karbauskis. [CITATA]

Vidutinė tonos rapsų supirkimo kaina pernai kai kur siekė net 1600 litų, o šiemet už šių grūdų toną mokama tik 1100 litų. Statistikos departamento duomenimis, už toną kviečių pernai mokėta vidutiniškai po 719 litų, už maistinių kviečių toną - 733 litus, už rugių toną - 606 litus.

Pasak A. Stančiko, šiemet kainos keliais šimtais litų žemesnės. "Jos vis krenta. Laimės tie, kurie turi kur laikyti derlių, kelis mėnesius palauks ir tik tuomet parduos. Per tą laiką grūdų kaina turėtų vėl pakilti", - sakė A. Stančikas.

R. Karbauskio manymu, išlošė tie, kurie grūdus pardavė jų dar nenukūlę. "Šiemet išlošė tie, kurie su supirkėjais sutartis pasirašė dar pavasarį. Tuomet kainos buvo dar kur kas geresnės nei dabar. O dabar, kai kainos jau smukusios, laimės tie, kurie turi kur laikyti grūdus. Nes po kelių mėnesių jie ims brangti", - sakė pokalbininkas.

A. Stančikas gyrėsi, kad Žemaitijoje esančiuose jo laukuose derlius nė kiek nemenkesnis nei pernai. "Aišku, rapsų prikūlėme mažiau. Pernai iš hektaro gavome 4,5 tonos, o šiemet - apie 3 tonas. Užtat kvietrugių derlius beveik toks pat, kaip ir pernykštis, o vasarinių javų - geresnis. "Apie kviečius dar nieko negaliu pasakyti, nes geriausi laukai dar nenukulti. Tačiau ir jų priklusime daugiau nei pernai", - trynė rankomis A. Stančikas.

Derlius geresnis

Šiemet grūdai gerai užderėjo ir kai kuriose pajūrio ūkiuose. Pasak Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininko Gerardo Liorenšaičio, pajūrio laukuose šių metų derlius geresnis nei 2012-aisiais. "Šiemet mes apsėjome tokį patį plotą, kaip ir pernai. Kol kas nukūlėme tik 25 proc. visų pasėlių, tačiau galime sakyti, kad derlingumas bus didesnis. Pernai iš hektaro kūlėme iki 3 tonų, o šiemet šis rodiklis siekia beveik 4 tonas", - džiaugėsi pokalbininkas.

Jis pasiguodė, kad pajūryje žemdirbius skriaudžia nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių pernai nušalo visi žieminiai rapsai. Užtat šiemet žiema jų pasigailėjo.

Tačiau G. Liorenšaitis nė kiek nebijo, kad grūdų supirkimo kainos šiemet yra mažesnės. "Mes turime kur laikyti grūdus. Todėl jų iškart neparduosime, o sandėliuosime, kol kainos pagerės", - planais dalijosi žemdirbys.

Prognozuojama, kad šiemet derlius dėl padidėjusių pasėlių plotų bus beveik toks pat, kaip ir pernai.

Iš laukų - į laivus

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, krovos pagyvėjimo laukia ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) krovos kompanijos. Pernai uoste buvo perkrauta 1,9 mln. tonų grūdų, o šiemet per pirmuosius tris mėnesius - dar 780 tūkst. tonų. Tad galime spėti, kad per Klaipėdą buvo eksportuota 2,68 mln. tonų lietuviškų grūdų.

Nors didžiausias grūdų kiekis į uosto kompanijas plūsta spalio mėnesį, tačiau saugyklos pildyti pradėtos jau nuo liepos. "Vakarų ekspreso" duomenimis, kitą savaitę pirmojo grūdovežio, į savo triumus galinčio priimti 60 tūkst. tonų krovinio, laukia didžiausia KVJU krovos kompanija KLASCO (AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija).

Terminalai biriai žemės ūkio produkcijai perkrauti pastatyti ir laivų krovos kompanijoje "Bega", bendrovėse Malkų įlankos terminalas, "Vakarų krova".