Gitanas Nausėda: Lietuva šiandien gali pasigirti pakankamai padoriu valstybės skolos ir BVP santykiu

Valstybių skolinimasis yra visiškai normalus procesas, o Lietuva šiandien gali pasigirti pakankamai padoriu valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

"Skolintis yra visiškai normalu, jei mes pažvelgtumėme į tai, kas formuoja tą skolinimosi poreikį", - trečiadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje "Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?" sakė ekonomistas.

G. Nausėdos teigimu, skolinimosi poreikį suformuoja būtinybė grąžinti pinigus už anksčiau paimtas paskolas arba šviežiai susidaręs biudžeto deficitas, todėl kalbėti apie visišką Lietuvos "praskolinimą" nėra tikslu.

"Lietuva šiandien gali pasigirti pakankamai padoriu valstybės skolos ir BVP santykiu, kuris neviršija 40 proc. ir, mano įsitikinimu, taip ir neperlips šitos ribos. Kitaip tariant, mes turėsime 20 procentinių punktų saugų atstumą nuo tos kritinės ribos, kurią mums nubrėžia Mastrichto valstybės skolos kriterijai", - sakė jis.

G. Nausėda priminė, jog valstybės biudžetas yra planuojamas konkrečiomis ekonominėmis aplinkybėmis, kurios 2008-2009 metais itin pablogėjo, tačiau Lietuva sugebėjo išlaikyti patikimos valstybės statusą.

"Lietuvos valdžia sugebėjo kažkokiu būdu pasiekti, kad net ir tais kritiniais 2009 metais valstybės biudžeto deficitas neperlipo vienaženklio skaičiaus. Jis priartėjo prie 10 proc., bet neperlipo. Tuo pat metu šalys, kurios patyrė ne 15 proc., o 10-8 proc. nuosmukį, nesugebėjo įtilpti į vienaženklio deficito ribas, ir šiandien jos yra minimos tarp ir prasiskolinusių, ir menkai patikimų, ir finansinių investuotojų neatakuojamų šalių. Lietuva nėra šitų šalių grupėje, ir tai yra, ko gero, tam tikras pripažinimas, kas buvo padaryta per pastaruosius keletą metų", - teigė G. Nausėda.

Kitas diskusijos dalyvis - kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa" analitikas Stasys Jakeliūnas, oponuodamas G. Nausėdai, pažymėjo, jog, nors Lietuvos skolos dydis ir neviršijo kritinės ribos, reikia pripažinti, kad jos augimo tempas tikrai įspūdingas.

"Lietuvos skolos augimo tempas įspūdingas (...), skolinimosi palūkanos yra tikrai milžiniškos, didžiulės - palūkanų mokėsime kitais metais jau, ko gero, 2,5 mlrd. litų, tai yra 2,5 karto daugiau, negu skirsime krašto apsaugai", - konferencijoje sakė jis.

S. Jakeliūnas pagrindinėmis skolinimosi problemomis įvardijo "nusikalstamai aukštas" palūkanas ir skolinimosi šaltinius. Jo teigimu, pastaruosius pasirinkus iš vidinės aplinkos, sumažėtų tarptautinio ekonominio klimato kaitos įtaka šalies finansų sistemai.

Analitikas taip pat pažymėjo, jog esama trijų skolos panaudojimo būdų, tačiau beveik visos valstybės pasirinko patį prasčiausią - "piramidinį variantą".

"Svarbiausias, pagrindinis finansavimo būdas, kuris turėtų dominuoti visoje ekonomikoje - tuomet, kai tu skoliniesi, investuoji, gauni pajamas ir iš tų gaunamų pajamų grąžini paskolą ir moki palūkanas. Tai yra normalus finansavimas", - geriausią būdą įvardijo jis.

S. Jakeliūno teigimu, kitą būdą reikėtų vertinti kaip spekuliacinį, nes įsigyjamas tam tikras turtas ir tiesiog tikimasi, kad padidės jo ar investicinio projekto vertė. Jai pakilus, paskola ir palūkanos bus grąžintos.

"Trečias finansavimo būdas yra piramidinis finansavimas, kuomet vienintelis paskolų grąžinimo šaltinis yra naujai pasiskolinti pinigai. Jeigu tau kas nors neperskolina jų, nerefinansuoja tavo skolos, tu iš esmės bankrutuoji - negali grąžinti paskolos. Paradoksalu, bet praktiškai visos valstybės atsidūrė piramidinio finansavimo schemoje", - pabrėžė jis, pridurdamas, jog Graikijos situacija yra puikus šio būdo pavyzdys.

S. Jakeliūnas diskusijoje netgi iškėlė mintį, jog, atsižvelgiant į tai, kad valstybė skolinasi piliečių vardu, galbūt reikėtų jai iš viso uždrausti skolintis, tačiau kiti konferencijos dalyviai tam kategoriškai nepritarė.

"Valstybėms galbūt apskritai reikėtų uždrausti skolintis, kadangi jie skolinasi savo piliečių vardu, tų pinigų nepanaudoja investiciniams projektams (...), kurie duoda pajamas, o tuos pinigus išleidžia iš karto (...). Dvi atomines elektrines mes jau praskolinome. Pinigai išmesti - jų nebėra, įsivaizduokite mastą. Ar jūs sutiktumėte, kad jums nežinant arba nesuprantant kas nors jūsų vardu imtų ir pasiskolintų? Dabar valstybė mūsų visų vardu mums įrašo skolą - dirbančiam žmogui vidutiniškai po 30 tūkst. litų. Ar jūs balsuotumėte už tokią Vyriausybę? Ar jūs pritartumėte tokiai politikai?", - klausė jis.

Socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė teigė kategoriškai nesutinkanti su draudimu valstybei skolintis.

"Vyriausybė pati pajamų negeneruoja, tai vienas iš šaltinių ir yra skolinimasis (...). Mes neturime pasirinkimo (...). Sskolintis reikia, tik aš sutikčiau, kad reikėtų ieškoti pigesnių skolinimosi šaltinių, judinti ekonomiką, didinti našumą ir produktyvumą, ir tada jau galime kalbėti apie tai, kad tas skolinimasis nebus toks baisus", - sakė ji.

Seimo narys Vytautas Galvonas antrino socialinių mokslų daktarei, teigdamas, jog valstybei skolinimasis - būtinas, tačiau reikalingas ir "elementarus ūkininkas, sugebantis tvarkyti finansinę politiką".

"Valstybei skolintis neuždrausi, tai yra būtina, tai yra kraujas, kraujas - pinigai", - sakė jis.

G. Nausėda taip pat pritarė V. Galvono pastabai dėl ūkininko, galinčio įvertinti situaciją ir formuoti biudžeto stabilizavimo fondą, svarbos.

"Mums nepavyko per visus 20 metų pasiekti biudžeto pertekliaus, nors iš tų 20 metų bent jau keletą turėjome labai gerų, kuomet ekonomika augo labai smarkiai (...), bet to šeimininko, kuris įvertintų situaciją ir pasakytų, kad dabar atsidėkime lašinių atsargas, nes tų lašinių prireiks kitais metais arba tais metais, kai sunku, jo neatsirado", - teigė ekonomistas.

Pasak jo, turbūt 90 proc. visuomenės nesupranta, koks naudingas per verslo ciklą subalansuojamas biudžetas, todėl S. Jakeliūno idėja uždrausti skolintis skamba paprasčiau ir taip pritraukia daugiau šalininkų. Tačiau kartu ekonomistas dar kartą pabrėžė, jog skolinimasis yra visiškai pateisinamas dalykas.

"Tokie sprendimai, kaip apskritai uždrausti skolinimąsi, skamba paprasčiau, patraukliau ir tada galbūt įgyja ir daugiau pasekėjų, šalininkų, bet tai nereiškia, kad šitos opcijos yra geresnės (...). Metų eigoje atsiranda poreikis skolintis, kai mokesčiai įplaukia tam tikromis nustatytomis dienomis, tuo tarpu valstybė vykdo savo išlaidas pagal šiek tiek kitokį ritmą, ir susidaro laikinas lėšų trūkumas (...). Jis nuolat atsiranda, ir tai yra visiškai pateisinamas dalykas (skolinimasis. - ELTA)", - aiškino ekonomistas.

Aptarę visas Lietuvos skolinimosi pasekmes, spaudos konferencijos dalyviai rado ir bendrą sutarimą - skolintis valstybė gali, tačiau reikia ieškoti kuo pigesnių skolinimosi šaltinių ir sugebėti gautus pinigus investuoti taip, kad jie atneštų grąžą gyventojams.

"Skolinimasis turi būti logiškas", - reziumavo V. Galvonas.