Dėl prieš porą metų pasaulinę gintaro žaliavos monopoliją savo rankose tvirtai laikančio Kaliningrado srityje (Rusija) įsikūrusio Jantarno gintaro kombinato naujosios valdžios „užsuktų kranelių“ šoką patyrę Lietuvos gintaro apdirbėjai atgavo žadą ir prisitaikė prie situacijos, kuriai negali turėti jokios įtakos.
„Situacija iš esmės nepasikeitė. Rusai gintaro žaliavos Europos Sąjungos šalims ir toliau oficialiai neparduoda. Prieš metus jos stygių pradedantiems jausti lietuviams jie pasiūlė Kaliningrado srityje steigti bendras Lietuvos ir Rusijos įmones. Kiek girdėjau, lyg ir yra įsteigta viena tokia įmonė, kuri lyg ir gauna kažkiek gintaro. Visi kiti šalies gintaro apdirbėjai žaliava rūpinasi kas kaip išmano. Kas turi atsargų, kas perka iš Lenkijos tiekėjų. Yra ir lietuviškų firmų, kurios gintaro buvo prisivežusios ir dabar pardavinėja. Žaliavos rasti galima. Bado nėra, bet ir kad būtų labai daug, taip tikrai nėra. Neslėpsiu, iš pradžių buvo labai didžiulė baimė. Bet apsipratome, susiorientavome ir kaip dirbome, taip dirbame“, - „Vakaro žinioms“ sakė 25 narius vienijančios Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas Albertas Petkevičius.
Žaliavos stygius neišvengiamai pakoregavo kainą. Šiuo metu kilogramas 2-5 gramus sveriančių gintaro gabaliukų kainuoja 290-580 eurų.
„Brangiau perkame, brangiau parduodame. Pliusas šioje situacijoje tas, kad sukasi daugiau pinigų. Uždirbame gal ir mažiau, bet dirbame“, - teigė A.Petkevičius.
Jantarnas - vienintelė vieta planetoje, kur pramoniniu būdu iškasami didžiuliai kiekiai gintaro - apie 300-350 tonų per metus. Tai sudaro apie 70 proc. viso pasaulyje ir apie 98 proc. viso iš Baltijos per metus surenkamo gintaro. Didžioji jo dalis - beveik 90 proc. - būdavo eksportuojama į Lietuvą.
Dabar geriausios kokybės kombinato produkcija keliauja į Kiniją. Ne taip seniai kinai net buvo užsakę visą stambų gintarą, kuris bus iškastas per keturis mėnesius.
„Kinus domina tik pats geriausias gintaras. Įdomiausia tai, kad kas nuo jų atlieka, patenka ir mums. Apsisuka ratas. Rusai parduoda kinams, o šie - lietuviams. Ir net pigiau, nei anksčiau parduodavo rusai“, - stebėjosi A.Petkevičius.
Pasak palangiškio, prieš euro įvedimą namuose sukauptų grynųjų pinigų lietuviai į lietuvišku auksu vadinamą gintarą investuoti nepuolė. Ir ne tik nepirko, bet ir ėmė jį pardavinėti.
„Žiniasklaidai paviešinus informaciją apie situaciją Jantarno gintaro kombinate ir kylančias kainas, žmonės ėmė pardavinėti turimą gintarą. Ažiotažo nebuvo, bet jautėsi, kad prisimintas močiučių palikimas. Nešė didesnius gintaro gabalus, masyvesnius karolius ir apyrankes, įvairius senesnius dirbinius. Pasiūla tikrai išauga. Ir dabar skambina bei siūlosi parduoti“, - teigė A.Petkevičius.
Šį faktą patvirtina ne tik daugybė interneto skelbimų, siūlančių nupirkti ar parduoti gintarą, bet ir tai, kad jis patraukė lombardų dėmesį, iki šiol paprastai labiausiai besidomėjusių tik auksu.
„Gintaras tapo patrauklia preke. Geriausiai sekasi parduoti didesnius jo gabalus, sveriančius 50-100 gramų. Lombardai greitai pajuto, kad gali uždirbti ne tik iš tikrojo, bet ir iš lietuviško aukso, tad nieko nelaukę pasinaudojo situacija. Lietuvoje 100 gramų sveriantis gintaro gabalas kainuoja apie 200 eurų. Internetu pirkėjams užsienyje jį galima parduoti ir brangiau“, - teigė Palangos gintaro meistrų gildijos vadovas.
Anot pajūrio gintaro apdirbėjų, nors žaliava pabrango, gaminių paklausa nesumažėjo. Jų teigimu, nereikėtų nerimauti ir dėl sumažėjusio poilsiautojų ar turistų skaičiaus iš Rusijos.
„Gal kiek sumažėjo tik urmininkų iš Europos pirkimas. O visi kiti kaip pirko, taip ir perka. Iš kur visi ištraukė, kad mūsų gintaro dirbinius pajūryje perka tik rusai. Jie nėra išganymas ir patys geriausi pirkėjai. Nesudaro nė pusės jų. Niekas nekalba, kad neliks ne tik jų, bet ir baltarusių. Tačiau lieka vokiečiai, latviai, estai ir iš kitų valstybių atvykstantys žmonės. Galų gale ir patys lietuviai. Jie taip pat perka gintarą“, - gana optimistiškai į ateitį žvelgė A.Petkevičius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą