Gargžduose - skandinaviškų knygų sala

Taip kalbėti jis turi rimto pagrindo. Per pastaruosius kelerius metus Gargžduose įsikūrusi spaustuvė tapo vienu didžiausių knygų gamybos fabriku ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse. Čia per metus išspausdintų knygų tiražas siekia 25 mln. egzempliorių, nors pirmaisiais veiklos metais gamybos apimtys buvo kur kas mažesnės.

"Kai kasmet spausdiname vis daugiau knygų, sunku patikėti, kad jos gali išnykti. Nepaisant tokio optimizmo, grėsmė knygoms tikrai kyla. Bet ne dėl elektroninių knygų ar planšetinių kompiuterių konkurencijos, o dėl jaunosios kartos nenoro skaityti knygų. Aišku, išskyrus "veidaknygę", - juokėsi T. Kocius.

Jo manymu, elektroninės knygos tikrai nepamainomas dalykas enciklopedijoms, specialiajai ar mokslinei literatūrai, kurią reikia nuolat pildyti, atnaujinti. O įprastos knygos, ypač kietais viršeliais, niekuomet neišnyks. "Juk žlugimas, atsiradus internetui, buvo pranašautas ir laikraščiams, tačiau kol kas jie laikosi. Plonesni, bet gyvi", - svarsto spaustuvininkas.

Skaito vis daugiau

Pats T. Kocius prisipažįsta, kad daugiau skaityti pradėjo ėmęs vadovauti spaustuvei. "Viena vertus, tenka daug keliauti, o skrendant lėktuvu skaityti knygą yra puikiausias būdas praleisti laiką. Taip perskaitau labai daug įvairių knygų. Mėgstu populiariąsias ekonomines, istorines knygas. Esu bandęs skaityti elektronines knygas, bet vis dėlto daug malonesnis jausmas skaityti tradicinę knygą, kai versdamas puslapius gali girdėti popieriaus šiurenimą", - savo pasirinkimo motyvus įvardijo pokalbininkas.

Jis pasigyrė šiuo metu skaitąs biografinę legendinės roko grupės "Rolling Stones" gitaristo Keito Richardso knygą. O sykiu, kad tobulėtų kaip vadovas, gilinasi į korporatyvinius finansus. "Tenka pripažinti, kad pirmoji knyga kur kas linksmesnė už antrąją", - juokauja T. Kocius.

Jis taip pat prisipažino, kad užsukęs į knygynus knygas varto ne tik kaip skaitytojas, bet ir kaip spaustuvininkas. Nagrinėja, ar knygos susiūtos, ar suklijuotos. Kai nestebi knygyno darbuotojai, mėgsta jas "palaužyti", patikrinti, ar tvirtai surištos. Nagrinėja, koks knygos viršelis, koks popierius panaudotas.

Didžiausia Norvegijos spaustuvė

T. Kocius pasakoja, kad tik įsikūrusi spaustuvė spausdino labai įvairią produkciją: nuo susegtų brošiūrų iki knygų kietais viršeliais. Prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas spausdinti tik kišeninio formato knygas minkštais viršeliais spausdinime.

"Tačiau dabar, po atliktų investicijų, praplėtėme gamybines patalpas, kuriose patys gaminame kietus viršelius. Tad mūsų gaminamos produkcijos spektras labai išsiplėtė. Todėl kasmet gamybos apimtis didiname po 20 proc. Esame jau nebe spaustuvė, o knygų gamykla",- informavo spaustuvės vadovas.

Didžiąją dalį, per 90 proc., spaustuvėje pagaminamų knygų skirtos Švedijos ir Norvegijos rinkoms. Apie 3 proc. išgabenama į Suomiją. Neseniai "Print-it" įkėlė koją į Lenkijos rinką, o Lietuvoje lieka tik apie 2 proc. produkcijos. "Sunku dirbti su lietuviais leidėjais, kurie iš pradžių išsidera galimybę už išspausdintas knygas mokėti dalimis, o vėliau nesilaiko susitarimų ir nuolat vėluoja. Tačiau blogiausia, kad yra ir tokių, kurie išvis nebesumoka. Bendraujant su skandinavais problemų dėl atsiskaitymų neegzistuoja. Tačiau iš pradžių jie stebėjosi, kad būdami kitoje pusėje Baltijos jūros, sugebame užsakymą atlikti ir pristatyti laiku", - sako T. Kocius.

Šiuo metu itin didelę paklausą Skandinavijoje turi kišeninio formato komiksų knygelės.

"Ypač stipriai esame įsitvirtinę Norvegijoje. Dirbame su visomis didžiausiomis Norvegijos leidyklomis, o mūsų spaustuvėje pagamintos knygos užima apie 60-70 proc. Norvegijos kišeninio formato knygų rinkos. Galėtume teigti, kad esame viena didžiausių Norvegijos spaustuvių", - šypsosi T. Kocius.

Pasak jo, Gargžduose spausdinamų knygų tiražų vidurkis svyruoja nuo 5 iki 7 tūkst. egzempliorių. "Tačiau nesibodime ir mažesnių tiražų. Didžiausią užsakymą šias metais gavome, kai teko 413 tūkst. egzempliorių tiržu išspausdinti naujo norvegiško istorinio romano pirmąją dalį",- kalbėjo T. Kocius.

2011-aisiais bendrovė pasiekė 37 mln. litų apyvartą. Šiemet planuoja pasiekti ne menkesnę.