Galimybes naudoti šlaką blokuoja valdininkai

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog "Fortum Klaipėda" specialistai po deginimo susidarantį šlaką siūlo naudoti keliams tiesti, uoste ir pan. - tai plačiai daroma Vakarų Europoje, tačiau Lietuvoje nesugebama sutvarkyti net teisinės bazės.

Už išvežimą susimoka

Gamyklos rezultatus ir žinią apie išduotą leidimą per metus sudeginti 255 tūkst. tonų atliekų (iki šiol galėjo 180 tūkst.) pranešęs "Fortum Klaipėda" generalinis direktorius Tomas Eikinas tvirtino, jog proporcingai daugiau susidarys ir šlako. Skaičiuojama, kad po atliekų deginimo jo lieka apie 20-23 procentus. Vien pernai šlako susidarė apie 59 tūkst. tonų, o šiuo metu jo priskaičiuojama apie 55 tūkst. tonų, tačiau šildymo sezonui įsibėgėjus šis skaičius dar ūgtels.

"Ministerijoje yra parengtas teisės akto projektas, kuris ten svarstytas du kartus. Norima šlaką standartizuoti, kad jis būtų traktuojamas ne kaip atlieka, o kaip tinkamas panaudoti produktas. Žinoma, pirmiausia atitinkamai apdorojus - magnetais ištraukus spalvotuosius ir nespalvotuosius metalus, atskyrus smulkiąją frakciją. Būtent nuo jos skiriasi panaudojimo galimybės - pavyzdžiui, Vakarų Europoje gaminamos šaligatvių trinkelės, kurių net 25 proc. sudaro šlakas. Šiuo metu į sąvartyną keliaujantis šlakas galėtų nešti realią ekonominę naudą valstybei", - šnekėjo T. Eikinas.

REZULTATAS. Atitinkamai perdirbus šlaką (ištraukus spalvotusiuos ir nespalvotusiuos metalus) gaunama į skaldą panaši medžiaga, kurią galima naudoti tiesiant kelius ar kaip betono užpildą.

Esą iš valdininkų sulaukta pažado, kad teisės aktas vienokia ar kitokia forma bus priimtas iki šių metų galo. Jį derinant dalyvauja ne tik "Fortum Klaipėda", tačiau ir KRATC, kompanijos, kurios įžvelgia galimybę panaudoti naują produktą rinkoje.

"Šiuo metu patys kalbamės su kelininkais. Vakarų Europoje šlako panaudojimas prasidėjo būtent nuo kelių tiesimo. Danijoje ir kitose šalyse uostuose iš šlako gaminamas grindinys, krantinės. Jie džiaugiasi, jog tam tikra prasme trūkdami žemės gali naudotis tokia medžiaga", - pasakojo T. Eikinas ir pridūrė, jog jau keletą metų intensyviai bendradarbiauja su KRATC, su mokslininkais atlieka tyrimus, analizuoja ir derasi.

Šiuo metu šlakas, traktuojamas kaip niekam nebetinkama atlieka, ištraukus juodąjį metalą (jo per parą "ištraukiama" apie 8 t), yra atiduodamas į Dumpių sąvartyną. Už jo įvežimą dar atitinkamai tenka susimokėti 29 Eur + PVM už toną.

Patys eksperimentavo

Sena naujiena, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, iki 2030 metų turės perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, o į sąvartynus išvežamų atliekų dalis turės sumažėti iki 10 proc. Anot KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės, 2015-aisiais į sąvartynus keliavo 60 proc. atliekų ir Lietuva dar turi kur pasitempti.

"Reikia sugalvoti, kur tuos 50 proc. atliekų padėti. Peržiūrėjome statistiką ir supratome, kad net du trečdalius į KRATC sąvartyną patenkančių atliekų atveža "Fortum Klaipėda", - atskleidė R. Šličienė ir išskyrė, jog didžiausia problema išlieka šlakas.

Viršininkė taip pat šnekėjo pavyzdžiais - pavyzdžiui, Vokietijoje šlakas naudojamas sąvartyno keliams tiesti, sąvartynams uždengti ir t. t. Olandai šlaką naudojo uosto reikmėms - kaip betono užpildą, kuris sunaudojamas krantinių statyboje.

"O Lietuvoje nėra teisinio reglamentavimo. Visa Europa naudoja, o mes nežinome kaip. Tomas Eikinas minėjo, kad teisės aktas rengiamas, tačiau neaišku, ar tai ką išspręs - jame reglamentuojami apdoroto šlako taršos rodikliai, tačiau nešnekama apie konkrečias panaudojimo galimybes, sertifikavimą, standartizavimą ir kitas procedūras", - tvirtino KRATC atstovė.

KRATC tirti, kaip galėtų panaudoti šlaką, pradėjo dar 2014-aisiais. Buvo atlikta galimybių studija, poveikio aplinkai vertinimo procedūra dėl laikymo ir perdirbimo, net pateikta paraiška Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) Vilniuje. Iš esmės mintis buvo neperžengti sąvartyno ribos ir panaudoti šlaką būtent ten - taupant kaštus kitoms medžiagoms tiesti kelius, dengti milžinišką atliekų kalvą ir kt. Tačiau praėjus net 10-iai mėnesių atsakymo iš AAA nesulaukta.

"Vis gauname pastabų, kyla klausimų, bijoma. O mes neprašome daug - medžiagą norime naudoti tik sąvartyne. Pradėjome tam tikrus eksperimentus. Kartu su "Fortum Klaipėda" pasirašėme ketinimų protokolą, kuriuo KRATC įsipareigojo pasamdyti įmonę, kuri turi patirties šlako apdorojimo srityje, o "Fortum Klaipėda" kartu su VGTU mokslininkais atlieka tiriamąjį darbą siekdama išsiaiškinti, kaip galima šlaką panaudoti keliams tiesti, - pasakojo R. Šliečienė. - Pasirengėme vidinį standartą ir liepos-spalio mėnesiais atvažiavus daugybei technikos praktiškai išbandėme atliekų apdorojimo veiklą - iš šlako išskyrėme spalvotuosius ir nespalvotuosius metalus ir galiausiai gavome į skaldą panašią medžiagą, kuri tinkama keliams tiesti, betono užpildams ir panašiai."

Viršininkė pareiškė, jog, deja, be paties KRATC ir "Fortum Klaipėda", Lietuvoje kol kas šlako galimybės niekam daugiau ir nerūpi, nors jį efektyviai panaudojant būtų galima mažinti komunalininkų kaštus, kuriuos reikia skirti pirkti medžiagoms, vietoje kurių būtų galima naudoti šlaką.