Gaisrai Rusijoje kretingiškių verslininkų planų nesudegino

Nors naujienų agentūros kasdien transliuoja vaizdus, kaip Rusijoje liepsnoja šimtai perdžiūvusių miškų ir durpynų, tačiau verslo sąsajų su rusais turintys kretingiškiai nepanikuoja ir dirba įprastu režimu.

Šiandien namo sugrįžta du Vydmantuose įsikūrusios L. Bendiko įmonės vairuotojai, kurie į Maskvą išvažiavo lygiai prieš savaitę.

"Susitikęs su jais smulkiau žinosiu apie kelionę. Kol kas bendraujame žinutėmis. Klausiau, ar nutiko kas nors bloga, tačiau jie, išskyrus tai, kad yra karšta, daugiau niekuo nesiskundė. Nors vairuotojams teko važiuoti ir į patį Maskvos miestą, tačiau krovinys buvo nuvežtas sėkmingai, neiškilo jokių nenumatytų kliūčių“, -"Pajūrio naujienoms“ sakė įmonės savininko sūnus Valdemaras Bendikas.

Jis patikino, kad įmonė, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais į Baltarusiją, Rusiją ir tolimuosius jos regionus, dirba kaip ir seniau, dėl gaisrų Rusijoje jokių atsarginių verslo planų nerengia ir neketina to daryti.

Sugaišta trumpiau

"Galima sakyti, kad verslui šiuo metu netgi turime naudos. Kadangi kompanijos, su kuriomis mes dirbame, įkūrė savo terminalus už Maskvos miesto, mūsų vairuotojams nebereikia gaišti laiko miesto kamščiuose ir jie anksčiau grįžta namo. Dirbame greitesniu tempu,- sakė klaipėdietis Žydrūnas Murauskas, kuris vadovauja kompanijai, gabenančiai krovinius iš Lietuvos į Rusiją.

– Sensacijų nepasakysiu. Nė vienas sugrįžęs vairuotojas nesiskundė, kad kelionė būtų buvusi varginga ar nebenorėtų daugiau ten važiuoti. O šito jie tikrai nenutylėtų“.

Pasak Ž. Murausko, pervežimu užsiimantys verslininkai šiuo metu patiria daugiau išlaidų tik dėl to, kad tvyrant karščiui sunaudojama daugiau kuro – visu pajėgumu veikia sunkiasvorio transporto variklis, kondicionavimo sistema ir šaldytuvai, jei vežami maisto produktai. "Seniau šaldytuvai per parą sunaudodavo 42 litrus kuro, o dabar sunaudoja šimtą“, - patikslino Ž. Murauskas.

---

Pasak Ž. Murausko, vairuotojams neteko įvažiuoti į pačią Maskvą, todėl jie nepatyrė nemalonumų dėl šį didmiestį kelias dienas apgaubusio smogo. Nebent vairuotojams tekdavo dieną, o daugiausiai – dvi, palaukti perkrovimo punkte, nes Rusijos darbuotojai neužsibūdavo ir po darbo valandų greičiau išskubėdavo namo.

"Tai yra laikina, taip kaip pas mus buvo liūtys ar šalčiai žiemą. Iš prigimties esu optimistas ir tikiu, kad atsarginio plano nereikės“, - Ž. Murauskas tvirtino, kad ir jų verslo partneriai rusai neskuba rašyti pesimistinio scenarijaus.

Nutrūko medienos importas

Mažiau optimizmo prisipažino turįs medienos apdirbimo bendrovės "Vudva & Co“, kuri įsikūrusi Kretingos rajone, Padvarių kaime, komercijos direktorius Edmundas Valantiejus.

"Penktadalį medienos, pavyzdžiui, eglės, maumedžio, importuodavome iš Vidurio Rusijos, nes apvali mediena iš Lietuvos išvežama į Švediją. Tačiau Rusijoje kilus gaisrams, mums medieną tiekę tarpininkai laikinai sustabdė savo veiklą. Mano žiniomis, dėl gaisrų tikimybės šiuo metu Rusijoje uždaromos lentpjūvės, o jų darbuotojai dabar padeda ugniagesiams kovoti su miškus niokojančiais gaisrais“, - kalbėjo E. Valantiejus.

Jis prisipažino svarstęs galimybę iš Rusijos importuoti ir didesnę dalį medienos, tačiau šiuo metu su Rusijos verslininkais dėl to neįmanoma net tartis. E. Valantiejus sakė, kad kol kas Rusijos verslininkai nusiteikę laukti, kada baigsis gaisringasis periodas, ir tada svarstyti, kaip atkurti verslą.

"Jie patyrė ne tik prastovas, bet kai kuriems jų sudegė jau anksčiau miškuose išsipirktos biržės, - sakė E. Valantiejus. – Dabar jie labai laukia tik vieno – lietaus“.

---

Pabrango mediena

Trūkstant medienos iš Rusijos, bendrovė dabar įsigyja daugiau lietuviškos medienos, kurios kaina prilygstanti atvežtinei.

"Vienu metu iš Rusijos atsiveždavome netgi 80 proc. medienos, kuri yra labai kokybiška. Medžiai, kurie auga šiauriniuose Rusijos regionuose, yra tvirtos struktūros ir kitokio šakotumo“, - sakė E. Valantiejus.

"Šalyje atsiradus medienos stygiui, ėmė staigiai kilti jos kaina, o tai yra susieta su dideliu lietuviškos medienos eksportu į Švediją. Taip apvalūs rąstai iškeliauja į kitą šalį, o vietinės įmonės, kurios sukuria pridėtinę vertę valstybei, stovi be darbo. Žinoma, tai neigiamai veikia ir statybų įmones, kurias mes aprūpiname“, - problemą išsakė E. Valantiejus.

Pasak jo, Lietuvos verslininkai yra nepajėgūs už medieną mokėti tokių aukštų kainų, kokias siūlo Švedijos atstovai. "Dėl augančių medienos kainų teko branginti produkciją. Per pusmetį kainas pakėlėme 20-25 proc.“, - sakė E. Valantiejus.

"Pajūrio naujienos"