"Fortum" pasiaiškino dar kartą

Šioje įmonėje surengtas Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis, Tarybos nariai jo metu kamantinėjo ne tik įmonės vadovybę, bet ir regiono aplinkosaugininkų vadovus.

Greta Klaipėdos esanti jėgainė - pirmoji tokio tipo Lietuvoje ir Pabaltijyje. Šiuo metu jau vyksta derinamieji darbai, o pilnu pajėgumu ji veikti turėtų pradėti balandį.

Šilumos ir elektros energiją ji gamins naudodama trijų rūšių kurą, kurio per metus planuojama sunaudoti apie 260 tūkst. tonų. Iki pusės šio kiekio sudarys surūšiuotos komunalinės, 30 proc. - pramoninės atliekos, o likusi dalis bus biokuras: pjuvenos, medžių šakos. Jeigu atliekų nepakaks, jų dalį kompensuos biokuras.

Atliekas "Fortum Klaipėda" aštsiveš iš Dumpių sąvartyno - ten jas tinkamai atrūšiuoti turėtų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Tačiau vos pradėjus bandomuosius darbus, kurių metu naudojamos visos rūšys kuro, pietinės miesto dalies gyventojai pasiskundė, jog pasijuto neįprastai.

"Aš nežinau ar tikrai būtent dėl šios jėgainės darbo. Gal dėl padidėjusios taršos kietosiomis dalelėmis, gal dėl slėgio", - sakė Bandužių seniūnaitė Ligita Girskienė.

Aplinkosaugininkams adresuotame skunde teigiama, jog sausio 24-osios vakare žmonės jautė aitrų kvapą.

"Dėl to jau pradėtas tyrimas, jo išvadas tikimės paskelbti kovą", - sakė Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

Jis patikino, kad jėgainės įrenginiai priskiriami ypatingos reikšmės technikai, kuriems Europos Sąjunga kelia griežtesnius nei įprastai aplinkosaugos reikalavimus.

"Juos įrengimai atitinka", - sakė A. Kairys.

Jėgainei pradėjus veiklą bus vykdomas nepertraukiamo monotoringo stebėjimas, kurio metu sekama, kokios medžiagos ir jų kiekiai patenka į aplinką. Jėgainės ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai šią informaciją galės stebėti realiu laiku, o gyventojai imonės interneto tinklalapyje matys šių rodiklių paros vidurkį, tačiau bus siekiama, kad ir jie ateityje galėtų gauti išsamesnius duomenis neišeidami iš namų.

Pasak A. Kairio, už aplinkosauginius pažeidimus įmonei galėtų būti įvairios sankcijos: piniginės baudos, kurios būtų nustatoms pagal žalos aplinkai dydį - tūkstančius ar net milijonus litų, jėgainės veikla galėtų būti apribota ar net sustabdyta.

Bandymų metu išmetimai leidžiamų normų neviršijo, o kai kurių elementų į aplinką pateko net iki 15 kartų mažiau nei leidžiama.

"Šiokių tokių nesklandumų kilo. Juk tai naujas ir labai sudėtingas įrenginys, tad tai natūralu, tam ir skirtas derinimo laikotarpis", - sakė UAB "Fortum Klaipėda" direktorius Juozas Doniela.

Tikimasi, jog valstybinei komisijai jėgainė bus priduota iki gegužės ir tuomet pradės veikti pilnu pajėgumu. Ji per metus turėtų pagaminti apie 140 gigavatvalandžių elektros, kuri bus tiekiama į bendrus tinklus, bei 400 gigavatvalandžių šilumos energijos - apie 40 proc. Klaipėdai reikalingo kiekio.

Po deginimo likę pavojingę pelenai specialiu tranportu iš įmonės bus išvežami ir laidojami Norvegijoje: Lietuvoje tokios praktikos niekas neturi.

Gamyba po truputį įsivažiuoja.

"Jau trečia savaitė "Klaipėdos energijai" tiekiame čia pagamintą šilumą. Ji pigesnė 10 proc. nei gaminama ten. Kitą savaitę pradės veikti elektrą gaminantis generatorius", - sakė J. Doniela.

Tikimasi, jog jėgainė sumažins priklausomybę nuo importuojamų dujų, dėl to šilumos kaina bus stabilesnė, o sąvartynuose laidojamų atliekų kiekis sumažės 4-5 kartus.

Šiuo metu Europoje veikia per 400 tokio tipo jėgainių. Jos priskiriamos prie atsinaujinančių energijos gavybos būdų.

Tuo tarpu jėgainė Klaipėdos pašonėje vertinama ne tik teigiamai - dalis gyventojų bei politikų abejoja jos nauda.