Finansus išmanom prastai

- Ar finansinis raštingumas yra tik žinojimas, kaip naudotis banko paslaugomis? Kokius pagrindinius dalykus turėtų žinoti finansiškai išprusęs žmogus? - „Vakaro žinios“ paklausė asmeninių finansų trenerės Marijos BUNKAITĖS.

- Yra šešios sritys, kuriose suaugęs žmogus turi mokėti priimti informuotus, jam naudingus sprendimus. Pirmoji - tai kasdieniai finansai, kuriuos apima asmeninis biudžetas, pajamos, išlaidos, efektyvus išteklių naudojimas, kaip nepermokėti ir išsirinkti tinkamą kainos ir kokybės santykį. Tuomet seka taupymas: kaip elgtis, kad išlaidų būtų mažiau, nei gaunama pajamų, ką daryti su taupyti skirtais pinigais. Trečia sritis - skolinimasis ir žinios apie tai, kaip ir kada skolintis galima, o kaip ir kada griežtai nerekomenduojama. Šiandien taip pat aktualios žinios apie draudimą, kurios apsaugo, kad brokeris neparduotų to, kas naudinga jam, o ne jums.

Toliau seka investavimo sritis ir žinios apie infliaciją, investicinę grąžą, supratimas, kur dėti pinigus, skirtus tolimesnei ateičiai, kad jie duotų pelną ir nenuvertėtų. Ir galiausiai - testamentas. Turime iš anksto žinoti, kas po mūsų mirties pagal įstatymą atsitiks su mūsų turtu, ir jei tai mūsų netenkina, reikalingas testamentas.

- Kaip būtų galima įvertinti, koks yra lietuvių finansinio raštingumo lygis?

- Iš darbinės patirties galiu pasakyti, kad mūsų finansinis raštingumas galėtų būti vidutinis. Kas nori, tas jį tobulina, ir tokių norinčiųjų kuo toliau, tuo daugiau. O būdų ir šaltinių, kaip tai padaryti, tikrai yra daug ir jie nesunkiai prieinami. Džiugu, kad dabar auga karta, kuriai jau skiepijama, kad jie patys atsakingi už savo ateitį. Jie jau supranta, kad ne valdžia jais pasirūpins, o tai teks padaryti patiems. Todėl vis daugiau jaunimo domisi savo finansais ir jau nuo ankstesnio amžiaus ima galvoti, kaip ne tik gerai gyventi šiandien, bet ir pasirūpinti ateitimi.

- Pernai Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Mokinių finansinio raštingumo 2016-2020 m. veiksmų planą, pagal kurį finansinio raštingumo elementai integruojami į jau esamas disciplinas, planuojama į mokyklas kviesti specialistus, kurie galėtų vaikams papasakoti apie finansinį raštingumą. Ar plano įgyvendinimas vyksta, ar tai kol kas tik gražūs žodžiai?

- Deja, daugiau nieko apie šiuos planus ir negirdėti. Lietuvos bankas, tiesa, inicijavo projektą „Jauna piniginė“, daug finansų ekspertų, mokinių ir mokytojų prie jo prisidėjo, jis tebevyksta. Galbūt iš jo galėtų kažkas daugiau išaugti, jei organizatoriams užteks užsispyrimo. O iš Švietimo ir mokslo ministerijos iki šiol nieko negirdėti.

- Iš kur tokių žinių galime gauti, jei tėvai jų vaikams neperduoda, nes patys nežino, o mokykloje niekas apie tai nekalba?

- Svarbiausia yra noras gauti tokių žinių. Visų pirma suprasti, kodėl man reikia išmokti elgtis su pinigais, o tik tada galvoti, kaip tai padaryti. Priemonių ir būdų pasiūla vien internete yra tikrai didelė. Tokiame informacijos sraute kartais jau sunku atrinkti, kas veikia, o kas neveikia konkrečiam žmogui. Todėl reikia tiesiog užsibrėžti tikslus ir ieškoti priimtinų būdų jiems pasiekti.