Finansų krizė aplenks, kaip ir 2008-aisiais

S.Kropas: „Nerimauti nereikia“

„Kol kas pagrindo nerimauti statistika nesuteikia“, - tvirtino S.Kropas.

Bankų asociacijos prezidento teigimu, birželį bendrasis bankų paskolų portfelis ūgtelėjo dar 144,2 mln. litų, iki 54,07 mlrd. litų. Tendencija išliko ta pati - didžiąją dalį augimo užtikrino paskolos privačioms įmonėms, jų portfelis išsipūtė 128,9 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma sumažėjo 51,8 mln. litų.

„Nors pokyčiai nėra dideli, jie gana tiksliai atspindi tai, kas vyksta realiai ekonomikoje - verslui jau reikia kapitalo plėtrai, o fiziniai asmenys vis dar labiau linkę mažinti savo įsipareigojimus, nei skolintis. Šioji tendencija vargu ar pasikeis artimiausiu metu, nes privatūs asmenys jautriau ir greičiau reaguoja į prognozes ir pranašystes, o verslas labiau kliaujasi realiais pardavimų rezultatais ir sutarčių portfelio pokyčiais“, - teigė asociacijos vadovas.

Žmonės kaupia juodai dienai

S.Kropas akcentuoja, kad tai atspindi ir bankuose laikomų indėlių sąskaitos - birželio mėnesį fiziniai asmenys jas papildė 502,2 mln. litų, o įmonių lėšų suma sąskaitose sumažėjo 468 mln. litų.

„Galima spėti, kad fiziniai asmenys kaupė lėšas atostogų sezonui, nes birželį sparčiai pildėsi tik einamosios sąskaitos“, - įtikinėjo S.Kropas. Bet gal žmonės kaupia juodai dienai? Atsakymo nėra. (Istoriškai bankams patogiau, kai krizę žmonės pasitinka tuščiomis sąskaitomis - red. past.)

„Bėda ta, kad pinigai į Lietuvoje veikiančius bankus „užbėga“ trumpam ir jų turėtojai verčiau linkę kasmet pratęsti depozito sutartį, nei ryžtis geresnėmis sąlygomis patikėti savo lėšas ilgesniam laikotarpiui. Indėlių portfelis atrodo stabilus ir nuolat pilnėjantis, tačiau bankai negauna „ilgų“ pinigų, o jų klientai - didesnių palūkanų“, - teigia S.Kropas. Asociacijos prezidentas nutylėjo, kad net labai ilgam terminui padėjus indėlį į bet kurį komercinį banką palūkanos yra mažesnės nei infliacija arba tokios pat.

Vėl mielai skolina būstui

S.Kropas atkreipia dėmesį, kad birželį bankai buvo dosnūs nekilnojamojo turto rinkai. Per mėnesį suteiktų būsto paskolų suma siekė 131 mln. litų (8,9 mln. litų daugiau nei gegužę), tačiau dar svarbiau, kad bankai viešai paskelbė apie kelių stambesnių nekilnojamojo turto plėtros projektų finansavimą.

„Tai rodo, kad sunkmetį išgyvenanti statybų rinka po truputį sugrįžta į normalią būseną ir atgauna bankų pasitikėjimą“, - įtikinėjo S.Kropas.

Priminimas Lietuvos bankų asociacijos prezidentui

Lygiai prieš trejus metus, 2009-ųjų liepos 28 d., žiniasklaidoje (dienraštyje „Vakaro žinios“) Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teisindamasis dėl pirmosios krizės bangos (2008 m.), aiškino, kad „krizės niekas neprojektavo, specialiai nekūrė“.

Tada S.Kropas teisino ir statybininkus, ir bankininkus, kurie 2006-2007 m. būsto kainas išpūtė iki nerealių dydžių.

„Kas gi galėjo pasakyti, kad nerealios kainos? Kai toks ekonomikos pakilimas buvo, sunku buvo pasakyti, kokios kainos - nerealios. Dabar tai tikrai nerealios. Nerealiai nukrito. Kritimą sunku buvo prognozuoti. Kad kažkiek nukris - matėsi seniai, bet kad tiek... Be to, ir patys žmonės, pirkdami už tokias kainas, prisidėjo“, - kaltų ieškojo bankininkas

S.Kropas „nuramino“, kad daugelis bankų skolininkų, nebeišgalinčių grąžinti paskolų, bus priversti parduoti būstus ir dar liks skolingi.

„Daugeliu atvejų sutartyse taip ir yra numatyta, kad įsipareigojimas pasiimtai paskolai lieka ir pardavus būstą: ne tik įkeisto turto vertę išieško, bet ir kitas pajamas“, - sakė S.Kropas.

Bankai, pasak jo, dėl kainų burbulo visai nekalti.

„Niekas paskolų per prievartą nepiršo. Kokia buvo sudaryta aplinka, taip bankai ir veikė. O ir krizės niekas neprojektavo, specialiai nekūrė“, - tikino S.Kropas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"