Europos Sąjunga deda antrankius politikams

Visa Europa tik ir kalba apie tai, kas šiuo metu vyksta Graikijoje. Kaip Lietuva, net ir nebūdama eurozonos nare, į tai reaguoja?

Reaguoja labai jautriai. Iš Lietuvos nemažai produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis ir finansų krizės daro įtaką mūsų rodikliams. Pavyzdžiui, laikotarpiu, kai kilo finansinių problemų Italijoje ir Ispanijoje, pas mus ekonomikos kilimas mažėjo. Europos centrinio banko sprendimai suteikti didžiulius paskolų paketus parodė, kokie pinigų kiekiai cirkuliuoja bendrijoje, be to, tikimasi per ateinančius trejus metus pagerinti Sąjungos bankų likvidumą.

Ar ilgam? Ekonomikoje periodiškai būna pakilimai ir nuosmukiai, tad ar pagerėjus situacijai iš karto neseks kitas sunkmetis?

Panašu, kad Europoje artimiausią dešimtmetį greito ekonomikos augimo tikėtis negalima. Ji augs 1-1,5 procento.

Ar realu, kad 2014-aisiais ir Lietuva prisijungs prie euro zonos šalių?

Tam, žinia, yra nustatyti Mastrichto kriterijai, pagrindiniai iš jų - deficitas ir infliacija. Pirmąjį galbūt ir suspėsime sutvarkyti, bet infliaciją - vargu.

Kaip pastaruoju metu procesai Europoje dar paveikė Lietuvos ekonomiką?

Neseniai pasirašyta Europos Sąjungos valstybių fiskalinės drausmės sutartis, kurios nepasirašė tik Didžioji Britanija ir Čekija, numatys, kokio lygio negali viršyti valstybės skola arba deficitas. Ji - tarsi antrankiai politikams. Ratifikavus šią sutartį Lietuvoje biudžetą teks rengti atsakingiau ir kruopščiau, daugiau dirbti nei kalbėti. Be to, nereikia užmiršti, kad už sutarties sąlygų nevykdymą numatytos nemažos baudos, kurios gali siekti net 100 milijonų eurų, tad reikėtų pamąstyti ir apie atsakomybę už tai.

Lietuvoje artėja Seimo rinkimai. Kaip rinkėjams reikėtų reaguoti į galimą populizmą?

Jeigu politikai žadės aukso kalnus, reikia jų paklausti, iš kur ims pinigų. O kai skolinimasis bus apribotas, tai didesnės biudžeto pajamos įmanomos tik didinant mokesčius.

Daugumą valstybės rodiklių nulemia nedarbas, kurio lygis vis dar gana aukštas. Ar galima tikėtis, kad bedarbių mažės?

Jis per praėjusius metus mažėjo nuo 17 iki 14 procentų, šiemet gali mažėti dar dviem. Blogiausia yra tai, kad vyrauja struktūrinis nedarbas. Kalbu apie buvusius statybininkus - spartaus kilimo metu jie galėjo save realizuoti statybose net be reikiamos kvalifikacijos, be kurios darbą gauti šiuo metu yra itin sunku. Kada nedarbas Lietuvoje neviršys 10 procentų, sunku pasakyti, bet tikrai ne artimiausiais metais.

O kaip bus su kainomis ir atlyginimais?

Kainos jautriai reaguoja į naftos kainą, kuri pasaulyje gali didėti dėl Irano ir didžiųjų valstybių nesutarimų. Vidutinis uždarbis kilo 1,4 procento - šį augimą pajusti realiai yra sudėtinga. Šiais metais jis turėtų kilti sparčiau.

Uždarbis nežymiai kyla, dabar nekilnojamojo turto kainos yra palankios, ar būstą sumanęs įsigyti žmogus gali netolimoje ateityje tikėtis gauti paskolą?

Mes galimybes skaičiuojame pagal būsto įperkamumo indeksą, kuris remiasi gaunamomis pajamomis ir būsto kainomis. Pastarosios šiuo metu yra arti to, ką sau gali leisti vidutines pajamas gaunantis lietuvis. Be to, Europos centrinio banko nustatytos palūkanų normos yra istorinėse žemumose.