Europos Parlamentas sieks kontroliuoti elektroninio stebėjimo prekių eksportą

Europos Sąjunga taiko eksporto kontrolę dvejopos paskirties prekėms, t.y. toms civilinės paskirties prekėms, kurios gali būti panaudotos masinio naikinimo ginklų kūrimui, teroro išpuolių rengimui ar žmogaus teisių ribojimui. Tai apima įvairias prekes nuo lazerių iki branduolinių jėgainių įrangos.

Siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos, siūloma į kontroliuojamų prekių sąrašą įtraukti tam tikras elektroninio stebėjimo priemones, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų perimties, įsilaužimo, kietųjų diskų atkūrimo ar slaptažodžių apėjimo programinę įrangą.

Tačiau EP nariai mano, kad duomenų šifravimo technologijos neturėtų būti kontroliuojamos, nes jos svarbios sklandžiai žmogaus teisių aktyvistų veiklai.

Kartu europarlamentarai siūlo įpareigoti tuos eksportuotojus, kurių prekės nepatenka į kontroliuojamų produktų sąrašą, tačiau gali pasitarnauti žmogaus teisių pažeidimams, vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atsakingo verslo gairėmis. Be to, Europos Komisija turėtų parengti naujų taisyklių taikymo vadovą, o ES valstybės - suvienodinti nuobaudas už jų pažeidimus, įsitikinę EP nariai.

Taisyklių pataisoms pritarė 571 EP narys, 29 nepritarė, o 29 susilaikė. Jie suteikė mandatą EP derybininkams jas suderinti su ES Taryba.

EP narys Petras Auštrevičius „Vakarų ekspresui“ aiškino, kad naujos technologijos, kurios leidžia kontroliuoti susirašinėjimą, nustatyti tai darančių asmenų tapatybę, klausytis pokalbių ar perimti juos, reikalauja kontrolės, kadangi pastarojo laikotarpio techninė pažanga yra ypač ženkli ir ji turi daug sąsajų su asmenų privatumu bei visuomenės saugumu.

Tokie pokyčiai glaudžiai susiję su Arabų pavasariu. 2011 metais Abdulas Ghani al-Khandžaras Bahreine buvo nuteistas 15 metų kalėti už tai, kad per Arabų pavasarį dalyvavo įvariose protesto akcijose. Kaip jis vėliau sužinojo, visos jo trumposios žinutės buvo skaitomos policijos, kadangi į jo telefoną policija galėjo įsilaužti naudodama stebėsenos technologiją, kurią Bahreino vyriausybei pardavė viena Europos bendrovė.

„Arabų pavasaris mums visiems buvo didelė pamoka. Taigi sprendimas į kontroliuojamų prekių sąrašą įtraukti tam tikras elektroninio stebėjimo yra logiškas. Nepageidaujama, kad tokios technologijos patektų į kriminalinių grupuočių rankas, tam tikrų politinių partijų ar asmenų grupes, siekiančių daryti politinę ar kitokią įtaką“, - teigė jis.

Tam, kad būtų žinoma, kam tokios prekės parduodamos ir kas jas parduoda, o kai kuriais atvejais riboti jų judėjimą, siūloma įvesti tokių prekių eksporto licencijavimą. „Tai nėra didelis administracinis suvaržymas, kuris pakenktų šio verslo konkurencingumui arba smarkiai apribotų jų eksporto galimybes. Tačiau svarbu žinoti, kur tokios galingos technologijos juda“, - įsitikinęs europarlamentaras.

Nors taikyti licenzijavimą teks visoms valstybėms narėms, pasak P. Auštrevičiaus, sankcijų ir eksporto ribojimo srityje kai kurios šalys dažnai nesilaiko bendrų susitarimų. Geriausias pavyzdys – dešimtys pažeidimų, susijusių su sankcijomis po Krymo aneksijos. EP narys apgailestavo, kad korumpuotų ketinimų vedini tam tikri asmenys greičiausiai ras būdų, kaip pasiekti šias technologijas.