Europos Komisija Lietuvos geležinkeliams skyrė 28 milijonų eurų baudą

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager pareiškė: „Lietuvos geležinkeliai pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams. Europos Sąjungai reikalinga tinkamai veikianti krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina.“

Valstybės valdoma įmonė Lietuvos geležinkeliai yra Lietuvos rinkos senbuvė. Ji yra vertikaliosios integracijos įmonė – tai reiškia, kad ji yra atsakinga tiek už geležinkelių infrastruktūrą, tiek už geležinkelių transportą. AB Orlen Lietuva (toliau – Orlen) yra Lenkijos įmonės PKN Orlen patronuojamoji įmonė. 2008 m. Orlen, vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių klientų, svarstė galimybę krovinių vežimą perkelti iš Lietuvos į Latviją ir naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. 2008 m. spalio mėn. Lietuvos geležinkeliai išardė netoli įmonės Orlen naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 km ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją. Išardžius bėgių kelią, įmonei Orlen tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nuo to laiko išardytas bėgių kelias nebuvo atstatytas.

Atlikusi tyrimą, Komisija nustatė, kad šie veiksmai sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, nes viena didžiausių Lietuvos geležinkelių klienčių negali naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. Lietuvos geležinkeliai neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Toks elgesys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniui, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, kuri gali daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir trukdyti konkurencijai ar ją riboti.

Gavusi įmonės Orlen skundą, 2011 metais Komisija atliko patikrinimus Lietuvos geležinkelių patalpose ir 2013 m. kovo mėn. pradėjo oficialią antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo procedūrą. 2015 m. sausio mėn. Komisija įmonei išsiuntė prieštaravimo pareiškimą.

„Lietuvos geležinkeliai“ po EK sprendimo sieks mažiausio neigiamo poveikio

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ detaliai išnagrinės šiandien paskelbtą Europos Komisijos sprendimą dėl Rengės geležinkelio ruožo ir apsispręs, kaip toliau elgtis. Bet kokiu atveju bendrovės veiksmai bus paremti mažiausio neigiamo poveikio siekiu.

„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, - komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Rengės geležinkelio ruožas buvo vienas iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, bet ne vienintelis. Jis išardytas, nes buvo itin prastos būklės ir nebesaugus naudoti. Tačiau ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija. 2007 metais, kai dar buvo naudojamas Rengės ruožas, iš Lietuvos į Latviją vežta 675 tūkst. tonų naftos produktų (jie sudaro didžiausią eksportuojamos produkcijos dalį).

Kai Rengės ruožas nebebuvo naudojamas, iš Lietuvos į Latviją išvežtų naftos produktų kiekis svyravo nuo 480 tūkst. iki 941 tūkst. tonų per metus. Praėjusiais metais iš Lietuvos į Latviją geležinkeliu pervežta 844 tūkst. tonų naftos produktų.

Šiuo metu esamos jungtys su Latvija nėra pilnai išnaudojamos, o dalimi kelių eismas nevyksta jau 15 metų.

Šiandien sprendimą paskelbusi EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per 2 mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas ES Bendrajam Teismui.