Anot AB "Klaipėdos energijos" perspektyvas nagrinėjančios studijos autoriaus Valdo Lukoševičiaus, europinės direktyvos numato, kad iki 2020 m. Lietuvoje 23 proc. energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, anglies dvideginio į aplinką turi būti išmetama 20 proc. mažiau nei 2005 m., įmonės turės žymiai sumažinti teršalų išmetimų kiekį. Be viso to, Lietuvai jau teks pirkti ir aplinkos taršos leidimus (ATL), kuriuos iki šiol dar pardavinėjame, nes jų normos buvo patvirtintos remiantis iš sovietmečio paveldėtos pramonės duomenimis. Pati Lietuva yra priėmusi teisės aktus, įpareigojančius 2020 m. 60 proc. šilumos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Visa tai tiesiogiai atsilieps ir šilumininkams.
Pasak V. Lukoševičiaus, paskutinį iš minėtųjų reikalavimų įvykdyti yra visai realu, nes kasmet Lietuvoje susidaro apie 2 mlrd. tonų naftos ekvivalento atsinaujinančių šaltinių (šiaudų, medienos, šiukšlių ir kt.). Minėtajai ribai pasiekti reikėtų tik pusės šio kiekio. Bėda tik ta, kad šie šaltiniai yra pigus kuras, bet investicijos, būtinos jam deginti, yra brangios.
"Biokuro rinka koncentruojasi apie Baltijos šalis, nes iš toliau gabenti jo neapsimoka. Čia kainų lygį diktuoja Skandinavija. Jis per pastaruosius metus nekilo, skirtingai nei gamtinių dujų. Tik Lietuvoje, kol kas išvežančioje beveik visą biokurą, jo kainos pastaruoju metu kilo, kol pasiekė Skandinavijos lygį. Prognozuojama, kad ateityje kainos liks tokio paties lygio, ir jei didės, tai nežymiai", - sakė energetikos ekspertas.
Jo parengtoje studijoje numatyti trys galimi "Klaipėdos energijos" vystymosi scenarijai. Jie rodo, kad tikslingiausia pasiekti, jog gaminant šilumą biokuras sudarytų apie 60 proc. Jei į tai nebūtų investuojama, remiantis dabartinėmis kuro kainomis, šilumos kaina vartotojui išaugtų mažiausiai 2 centais. Investavus - sumažėtų 1-2 centais. Apskaičiuota, kad dėl to 2012-2025 m. "Klaipėdos energijos" klientai sutaupytų 143 mln. litų.
Pasak "Klaipėdos energijos" generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, įgyvendinant aplinkosauginius reikalavimus, iki 2016 m. numatoma atsisakyti elektros energijos gamybos Danės gatvėje esančioje jėgainėje. Taip pat svarstoma galimybė Šilutės plente esančios Klaipėdos rajoninės katilinės teritorijoje statyti naują šilumą gaminančią jėgainę. Kokią dalį joje deginamo kuro sudarytų biokuras, atsakytų vėlesnės studijos.
"Tokia jėgainė leistų sumažinti iš nepriklausomų tiekėjų dabar superkamos šilumos kainą. Be to, jai nereikėtų pirkti aplinkos taršos leidimų", - sakė V. Valutis.
Vėliau, jei būtų daugiau aiškumo dėl kainų, šioje jėgainėje būtų gaminama ir elektros energija.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą