Europinės investicijos žvejams leis užsidirbti daugiau

Nors žuvininkystės sukuriama Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis nėra didelė, ekonominiu ir socialiniu požiūriu ši ūkio šaka itin svarbi. Prie tolesnės jos plėtros ir tobulinimo nemažai prisideda ir kryptinga bei aiški Europos Sąjungos investicijų politika. 2014-2020 m. laikotarpiu visam mūsų šalies žuvininkystės sektoriui kartu su Lietuvos nacionaliniu biudžetu skirta 81,6 mln. Eur ES investicijų, iš jų beveik 14 mln. Eur žvejybos skatinimui, kurios turėtų padėti tvaresniam ir efektyvesniam šio sektoriaus augimui. Apie tai, kokiomis žuvininkystės skatinimui skirtomis paramos priemonėmis gali pasinaudoti Lietuvos įmonės, visoje šalyje vykstančių seminarų metu supažindina Žemės ūkio ministerijos atstovai. Renginys, skirtas žvejybos skatinimo priemonėms, vyko ir Klaipėdoje.

Laivai jūras terš mažiau

Žvejybos pramonė yra itin svarbi daugelio ES šalių ekonomikos sritis, kurianti darbo vietas ir smarkiai prisidedanti prie gerovės kūrimo, tačiau kartu ji dažnai tampa ir nemenka aplinkos teršėja. Naudojami pasenę laivai ir kita žvejybos įranga neretai neatitinka griežtų aplinkosaugos reikalavimų ir blogina vandens telkinių kokybę. Viena iš Lietuvos žvejybos sektoriaus silpnybių - pasenęs, energetiškai neefektyvus ir aplinkai nepalankus Baltijos jūros laivynas.

Klaipėdoje žvejams pristatytų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos energijos vartojimo efektyvumo ir klimato kaitos švelninimo priemonių tikslas - technologinės plėtros gerinimas, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir žinių perdavimą, skatinimas.

Siekiant šio tikslo, Lietuvoje įgyvendinama priemonė „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“, kuria žvejai skatinami didinti laivų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti teršalų ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, modernizuojant variklius arba juos pakeičiant labiau taupančiais energiją.

Pirmasis kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę paskelbtas š.m. balandžio 10 d. ir tęsis iki birželio 9 d., antrasis kvietimas tęsis nuo birželio 26 d. iki rugpjūčio 25 d., o trečiasis - nuo spalio
2 d. iki gruodžio 1 d.

Kurti mažiau teršiantį žvejybos sektorių padeda ir kita priemonė „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą ir energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas, tyrimus, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis“.

Pateikti projektus nuo gegužės 8 d. iki liepos 7 d. pagal pastarąją priemonę galima, jeigu žvejybiniuose laivuose norima įdiegti įvairias energijos efektyvumą didinančias priemones ir energijos vartojimo efektyvumą išmatuojančius prietaisus ar sistemas.

Be to, gali būti finansuojami ir tyrimai, padedantys išsiaiškinti, ar alternatyvių varomųjų sistemų arba alternatyvaus korpuso dizaino įdiegimas laive padėtų jam suvartoti mažiau energijos, o kartu ir mažiau teršti aplinką.

Laimikį padės parduoti brangiau

Vienas iš konkrečių tikslų, kurį norima pasiekti skatinant Lietuvos žvejybos pramonę - žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.

Šiuo metu daugelio žvejybos įmonių pelningumas nėra didelis, o finansinės galimybės investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir pardavimų plėtrą ribotos. Norint, kad įmonės ieškotų veiklos pelningumą užtikrinančių būdų, tokių kaip veiklos įvairinimas ar inovatyvių metodų ir technologijų taikymas ruošiant produkciją, įgyvendinama paramos priemonė „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“.

„Priemonė leistų žvejams parduoti sužvejotą laimikį didesne kaina, visų pirma investuojant į perdirbimą, taip pat į bet kokį produkto paruošimą pateikimui. Didesnes pajamas garantuotų ir investicijos į rinkodarą, tiesioginę prekybą, kokybės išsaugojimą, gerinimą ir į veiklas, skirtas nepageidaujamos priegaudos panaudojimui“, - apie priemonės naudą susirinkusiems klaipėdiečiams kalbėjo ŽŪM Žuvininkystės skyriaus ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ana Sedenko.

„Tikimės, kad priemonė skatins ieškoti būdų užtikrinti veiklos pelningumą - didinti pridėtinę sužvejoto laimikio vertę, įvairinti veiklą, remti inovatyvių metodų ir technologijų taikymą savos produkcijos paruošimui ir pateikimui rinkai. Ypač palankios sąlygos pasinaudoti parama sudarytos Baltijos jūros priekrantės mažosioms ir vidutinėms įmonėms“, - tvirtino A.Sedenko.

ŽŪM specialistė taip pat akcentavo, kad siekiant, jog parama pasinaudotų kuo platesnis žvejų ratas, sudarytos galimybės dalyvauti šioje priemonėje supaprastinta tvarka, kai prašoma paramos suma neviršija 50 000 Eur.

Minėtoji paramos priemonė laikoma itin perspektyvia, o jos įgyvendinimui iš viso numatoma skirti beveik 6 mln. Eur.

Paraiškos finansuoti projektus pagal šią priemonę priimamos gegužės
15 d. - liepos 14 d. (pagal supaprastintąsias taisykles) ir liepos 10 d. - rugsėjo 8 d. bendra tvarka.

Padės saugant jūros paukščius ir gyvūnus

Dar vienas svarbus žuvininkystės skatinimo tikslas - žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, siekiant sumažinti ir sugaunamo nepageidaujamo laimikio kiekius. Tam skirta paramos priemonė „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą“.

„Priemonė žvejams leistų palankiomis sąlygomis gauti finansavimą atrankiosios verslinės žvejybos įrankiams bei priemonėms, tausojančioms gamtines buveines, įsigyti“, - sakė A.Sedenko.

Pagal šią paramos priemonę yra remiamos investicijos atrankiosios verslinės žvejybos įrankiams bei priemonėms, tausojančioms gamtines buveines, įsigyti. Taip siekiama panaikinti jau sugautų laimikių išmetimą į jūrą ir mažinti arba tvarkyti nepageidaujamą priegaudą.

Be to, gali būti remiami projektai, kuriais investuojama į įrankius ir įrangą, ribojančius ir, jei įmanoma, panaikinančius fizinį ir biologinį žvejybos poveikį ekosistemai arba jūros dugnui.

Paraiškas paramai gali teikti ir norintieji investuoti į įrangą bei įrankius, mažinančius žvejybos poveikį ekosistemai arba jūros dugnui bei tikimybę, kad žvejybos laimikiais netaptų saugomi žinduoliai ir paukščiai.

Ypač palankios sąlygos pasinaudoti parama pagal šią priemonę sudarytos žvejybos įmonėms, kadangi yra nustatyti minimalūs administraciniai reikalavimai ir sąlygos projektų tinkamumui.

Kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę tęsis nuo š.m. balandžio 18 d. iki birželio 16 d.

Užs.233