Euro zonos perspektyvos pablogėjo, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas nelėtės

Šių metų pradžioje finansų rinkas raminusių ir ekonomikos augimą skatinusių Europos centrinio banko (ECB) likvidumo paskolų poveikis išblėso, o euro zonos bei visos pasaulio ekonomikos perspektyvos yra prastesnės nei buvo pavasarį. Antrąjį šių metų ketvirtį situaciją destabilizavo rinkimai Graikijoje, Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė bei ženkliai brangesnė nafta. „Euro zonos ekonomika šiemet susitrauks 0,4 procento, o po stagnacijos kitąmet apčiuopiamo augimo galima tikėtis tik 2014 metais, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Tačiau gera žinia yra tai, jog Vokietijai ir kitoms pagrindinėms Lietuvos prekybos partnerėms recesijos išvengti pavyks, todėl ir skolų krizės poveikis Lietuvai išliks nedidelis“.

Lietuvos ekonomikos augimas spartės

Pasak N. Mačiulio, tikėtina, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas, sulėtėjęs iki 2,1 proc., pasiekė dugną ir antrąjį šių metų pusmetį nebelėtės. „Nekeičiame šių metų BVP augimo prognozės (3,3 proc.), tačiau manome, kad kitais metais augimas sieks 4,1 proc., 0,2 procentinio punkto mažiau nei prognozavome balandį. 2014 metais, euro zonai išbridus iš recesijos ir stagnacijos bei atsigaunant pasaulio ekonomikai, Lietuvos ekonomikos augimas pasieks 4,5 procento“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Kitais metais eksporto augimas bus šiek tiek spartesnis nei šiemet ir sieks 4,5 proc., o 2014 metais augimas padidės iki 7,0 procento. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai išliks tie patys kaip ir šiemet – namų ūkių vartojimas ir investicijos. Nepaisant teigiamų tendencijų darbo rinkoje, namų ūkių vartojimas kitais metais augs tokiu pačiu tempu kaip ir šiemet – 3,5 procento. Realaus darbo užmokesčio (atsižvelgus į infliaciją) augimas bus spartesnis – kitąmet jis sieks 1,8 proc., o 2014 metais – 2,0 procento. Šiemet namų ūkių vartojimo augimą skatino ir atstatytos senatvės pensijos, o ateinančiais metais šio efekto nebeliks.

„Nedarbo mažėjimas tęsis ir antrąjį šių metų pusmetį, tačiau jis bus lėtesnis, todėl padidinome šių ir ateinančių metų nedarbo prognozę. Naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau dėl išaugusio neapibrėžtumo dėl euro zonos ateities, neįgyvendintų darbo santykių lankstumą didinančių darbo kodekso pakeitimų bei neaiškios ekonominės politikos po rinkimų“, – prognozuoja N. Mačiulis. Vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 13,2 proc., o 2013 ir 2014 metais sumažės, atitinkamai, iki 11,5 ir 9,3 procento.

Valdžios sektoriaus skola šiemet pasieks 40,0 proc. BVP ir kitais metais pradės mažėti, o 2014 metais sieks 37,4 proc. BVP. Skolos mažėjimą lems tebeaugantis BVP bei mažėjantis biudžeto deficitas. 2014 metais Lietuva pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo jau galėtų turėti subalansuotus valdžios sektoriaus finansus, tačiau tikėtina, kad dėl rinkiminių pažadų vykdymo deficitas vis dar sieks 1 proc. BVP.

N. Mačiulis teigia, jog didžiausia vidinė rizika yra susijusi su artėjančiais rinkimais ir galimais ekonominės politikos pokyčiais po jų. „Vykdomų aukštojo mokslo, valstybės įmonių efektyvumo didinimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir kitų reformų bei energetinių projektų vystymo atsisakymas turėtų neigiamos įtakos Lietuvos augimui vidutiniame ir ilgame laikotarpyje“, – sako ekonomistas.

Euro zona išeities dar nerado

Italijos ir Ispanijos skolinimosi kaina išlieka netvariai aukštame lygyje, todėl tikimybė, kad Ispanijai ir Italijai teks kreiptis oficialios pagalbos į tarptautines institucijas viršija 50 procentų. Tačiau tai nebūtinai būtų blogas scenarijus – prašydamos oficialios pagalbos šios valstybės įsipareigotų mažinti biudžeto deficitą ir įgyvendinti reformas, o tai galėtų padidinti pasitikėjimą jomis. Tikėtina, kad tokiu atveju jų obligacijas vėl pradėtų pirkti ir ECB.

„Labiausiai tikėtina, kad euro zona išliks nepasikeitusi, tačiau Graikijos išstojimo iš jos tikimybė yra artima 50 procentų. Galimas ir ne vienos, o kelių pietinių Europos valstybių pasitraukimas iš bendros pinigų sąjungos, tačiau tokio įvykio tikimybė yra mažesnė“, – euro zonos šalių ateitį komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Skausmingiausias ne tik Europai, bet ir viso pasaulio ekonomikai - ir dėl to ir mažiausiai tikėtinas - būtų visiškas euro zonos iširimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė siekia mažiau nei 5 procentus.

Neigiamo scenarijaus tikimybė padidėjo

„Labiausiai tikėtina, kad pasaulio ekonomika toliau „kapanosis“, jos augimas bus šiek tiek lėtesnis nei prognozavome balandį – kitais metais jis sieks 3,1 proc. ir paspartės iki 3,4 proc. 2014 metais”, – komentuoja N. Mačiulis. Blogesnes prognozes lemia ne tik prastėjanti euro zonos padėtis, bet ir problemos JAV, Jungtinėje Karalysteje bei besivystančiose rinkose. Beveik 80 proc. pasaulio ekonomikos augimo lems besivystančios rinkos, o išsivysčiusios šalys augs itin vangiai.

Pasaulio, euro zonos, o taip pat ir Lietuvos ekonomikos gali atsidurti ir daug blogesnėje situacijoje. Pasak ekonomisto, tokio scenarijaus tikimybė padidėjo ir šiuo metu siekia 35 proc. Deja, rizikos veiksnių yra labai daug ir jie yra susiję ne tik su galimu vienos ar kelių valstybių pasitraukimu iš euro zonos, kuris padidintų finansų rinkų nestabilumą ir slopintų tarptautinę prekybą. Kita didelė rizika yra susijusi su automatinėmis JAV biudžeto deficito mažinimo priemonėmis, kurioms įsigaliojus šių metų pabaigoje šios šalies augimas sumažėtų 3-4 procentiniais punktais, t.y. įstumtų į recesiją. Trečia, blogos klimato sąlygos bei geopolitinės problemos gali padidinti žaliavų ir maisto kainas, užkirsdamos kelią vykdyti skatinančią monetarinę politiką, ypač besivystančiose rinkose. Ketvirta, išlieka reali „kieto nusileidimo“ rizika, ypač Kinijoje. Galiausiai, artėjantys rinkimai JAV, Italijoje, bei Vokietijoje sukuria politinę riziką – mažiau tikėtini tolimesnėje perspektyvoje naudingi, bet šiandien nepopuliarūs sprendimai.

„Greitesnį nei prognozuojame augimą galėtų paskatinti proveržis sprendžiant euro zonos skolų krizę, žemesnės žaliavų kainos, spartus vartojimo augimas Vokietijoje (dėl mažesnio nedarbo ir žemesnės infliacijos), aktyvesnės ekonomikos skatinimo priemonės besivystančiose šalyse bei JAV politinių procesų normalizavimas, atstatantis pasitikėjimą, – apibendrina „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas. – Tačiau tokio scenarijaus tikimybė kol kas išlieka labai maža ir siekia tik 5 procentus”.