Euro vargo vakarienė įtrauktų ir Lietuvą

Škotijos karališkojo banko analitikai liepos pabaigoje pareiškė, kad eurą gali ištikti klinikinė mirtis. Mūsų šalies ekonomistai taip manyti nelinkę, tačiau sutaria, jog net ir mažesnio euro zonos kataklizmo atveju nukentėtų ir Lietuva, dar pilnai neatsistojusi ant kojų po paskutinės krizės.

Atideda ateičiai

Graikijos finansinėms bėdoms lopyti neužtekus Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pernai suteiktos 110 mlrd. eurų vertės paskolos, Briuselyje neseniai vėl buvo sušauktas ES viršūnių susitikimas dėl naujos gelbėjimo programos. Dalyviai sutarė skirti Graikijai veik antra tiek - dar vieną 109 mlrd. eurų finansinės paramos paketą, 50 mlrd. eurų prie jo pridės finansinės institucijos.

Reitingų agentūra "Standard & Poor's" - paskutinė iš trijų stambiausiųjų - liepos 27-ąją perspėjo dėl Graikijos bankroto tikimybės ir vėl sumažino valstybės skolinimosi reitingą nuo CCC iki CC. Ši pozicija - per du laiptelius nuo nemokumo rodiklio. Graikija turi mažiausią S&P reitingą pasaulyje.

Savo ruožtu naujoji TVF vadovė Christine Lagarde po minėtojo ES viršūnių susitikimo pareiškė, kad finansinių išteklių prireiks jau pačiai organizacijai, subsidijuojančiai problemines šalis.

Nerimas rinkas virpina jau seniai, tačiau pastaruoju metu jis paūmėjęs - baiminamasi, kad krizė, krečianti Graikiją, Airiją bei Portugaliją, išplis į Italiją bei Ispaniją, o iš ten netoli iki globalaus finansinio chaoso. Škotijos karališkojo banko ekonomistai jau pareiškė, kad eurui gresia "klinikinė mirtis", ir Europos skolų krizė galinti paūmėti artimiausiomis dienomis arba savaitėmis. Tuo metu eurogrupės finansų ministrų vadovas Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claudas Junckeras tikino, kad eurui pavojaus nėra.

"Šiandien matome, kad didžioji dalis euro zonos problemų nėra sprendžiama, greičiau atidedama ateičiai. Tad tiek Europos, tiek JAV ekonomikos situacija labai neaiški", - konstatuoja banko DnB NORD vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Iškris iš žaidimo?

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tolesnėje euro zonos istorijoje galimi keli scenarijai. Iš jų euro žlugimo galimybė, ekonomisto požiūriu, yra menkesnė nei 1 procentas.

"Visos pastangos bus nukreiptos siekiant išsaugoti eurą, juolab kad situacija su JAV doleriu irgi nelabai aiški. 2012 metais galime laukti varžybų, kuri valiuta stipresnė. Matyt, kad JAV neišsisuks be esminių reformų, o šios tikriausiai prasidės jau po prezidento rinkimų, vyksiančių kitąmet", - prognozuoja J. Rojaka. Liepos 27-ąją dolerio kursas valiutų krepšelio atžvilgiu nukrito iki mažiausio lygio per tris mėnesius - JAV skolos, dėl kurių valstybei gresia kredito reitingo sumažinimas.

Kiek didesnė tikimybė, G. Nausėdos nuomone, kad euro zonos šalys, kurios nepajėgia laikytis finansinės disciplinos ir dėl to patiria milžinišką spaudimą tarptautinėje finansų rinkoje, gali neatlaikyti bendrosios euro zonos reikalavimų ir bus priverstos iš jos pasitraukti.

Pagrindinis kandidatas palikti žaidimo lauką - Graikija. "Euro zona kūrėsi kaip ekonominis projektas, o vėlesnėje plėtroje buvo padaryta politinių nuolaidų. Graikija į ją pateko vėliau ir abejotinomis aplinkybėmis - spėliota, ar nebuvo falsifikuojama statistika, - sakė G. Nausėda. - Bet užvis blogiausia tai, kad po įstojimo į euro zoną Graikija ir toliau gyveno ne pagal pajamas. Susiformavo didelis biudžeto deficitas, augo valstybės skola. Dabar atėjo atpildo valanda, ir gali būti, kad ir ES bei TVF siūlomų priemonių nebeužteks."

"Įmanoma, bet sunkiai įgyvendinama", - Graikijos perspektyvą iškristi iš valiutų sąjungos vertina J. Rojaka. Ji abejoja, kad kitos ES valstybės lengvai išleistų skolininkę. "Skolos ir įsipareigojimai bet kuriuo atveju liks - bankai gali ir neatlaikyti jų naštos. O dar viena bankų krizė Europai brangiai atsieitų", - mano ekonomistė.

Optimistnis scenarijus

Realus ir trečias, optimistiškiausias scenarijus: biudžeto skylės užlopomos, "nuklydusias" valstybes mėginama atvesti į kelią ir priversti laikytis finansinės disciplinos, o euro zona pamažu grįžta į normalaus funkcionavimo kelią.

"Pastangos tam dedamos, tačiau matau atotrūkį tarp daugybės derinimų, konsultacijų ir realių veiksmų: judėjimo daug, o rezultatų - mažoka. Sutarta užgesinti gaisrą, bet giluminės reformos iki šiol neinicijuotos - tai kelia nerimą", - sakė G. Nausėda.

Kokie sprendimo variantai esamoje situacijoje galėtų praversti ES vadovybei? J. Rojakos pastebėjimu, arsenalas nėra toks didelis, kad būtų galima turėti keletą vienodai veiksmingų pasirinkimų.

Vienas geriausių, pokalbininkės nuomone, būtų visos euro zonos obligacijų išleidimas, neišskiriant nė Graikijos. "Žinoma, kyla klausimas, ar stipri Vokietija norėtų prisiimti tokią atsakomybę, - pastebi ji. - Kita vertus, ne paslaptis, jog Vokietijos bankai gerokai įklimpę į periferinių šalių obligacijas. Todėl jie gelbėtų ne tik Graikiją, kurios našumas mažesnis, bet ir savo bankus."

Neprilygtų 2008-ųjų krizei

"Jeigu žlugtų euras kaip valiuta, turėtume rūpesčių, nes litas susietas su euru. Taptų svarbus ir klausimas, kokia valiuta grąžinti paskolas - tam būtų reikalingi atitinkami sprendimai, - svarstė SEB banko atstovas.

- Kiti scenarijai nieko nekeičia, nes lito ir euro santykis vis tiek būtų fiksuotas. Nemanau, kad mūsų politikai ryžtųsi kokioms priemonėmis, kad lito vertė euro atžvilgiu būtų revalvuota ar devalvuota, tad gyventojai nepatirtų rimtų nepatogumų."

Vienos iš euro zono valstybių bankroto atveju, anot ekonomisto, taptų svarbūs netiesioginiai veiksniai. "Graikijos bankrotas nuvilnytų per investuotojus, kurie įsigijo vertybinių popierių. Kai kurių šalių bankai patirtų didelių problemų, tad kredito ištekliai taptų sunkiau prieinami - galėtume patirti kažką panašaus į 2009-ųjų kredito badą", - samprotavo G. Nausėda.

Pokalbininkas nemano, kad Graikijos krizė pasaulio rinkas paveiktų kaip JAV banko "Lehman Brothers" bankrotas, tapęs 2008-ųjų krizės katalizatoriumi. "Vis dėlto pasekmes pajustume - Graikija yra pakankamas ekonominis dydis, ypač savo sąsajomis su finansiniu pasauliu", - akcentavo ekonomistas.

J. Rojaka priminė, kad įvykus bankų krizei ir prasidėjus kalboms apie galimą devalvaciją, galėtų ūgtelėti palūkanų normos: "Gandai labai pakoreguoja finansinius rodiklius. Prismininkime 2007-uosius, kai palūkanos už paskolas išaugo kone dvigubai."

Įvykių fone naujai suskamba ir euro įvedimo klausimas. "Daugelis šalių, kurios svarstė greitesnį stojimą į euro zoną, savo planus pristabdė. Ir tai suprantama - judėti euro zonos, kurios ateitis nėra aiški, link nėra labai protinga", - mano J. Rojaka.

Kita vertus, visi kriterijai, kurie galioja stojimui, tebėra svarbūs: deficito mažinimas, finansinės "pagalvėlės" sudarymas - ekonomistės nuomone, visa tai Lietuvoje turėtų būti vykdoma, kad išsprendus euro zonos problemas būtų galima įstoti su "pirmąja banga".

G. Nausėdos pastebėjimu, procesas patirs trikdžių iš abiejų pusių: "Šalys, norinčios įstoti į euro zoną, bus atsargesnės, o euro zonos noras priimti naujų narių - mažesnis", - mano jis.

"Krizė baigėsi, o skolos liko"

Rūta MEDAISKYTĖ, banko "Finasta" makroekonomistė

Nemanau, kad reikalai tokie blogi. Juk problemos ištiko ne patį eurą, o keletą euro zonos šalių. Joms dabar - riesta, ir tai smukdo nuomonę apie visą regioną. Ekonominė krizė baigiasi, tačiau tampa aktuali skolų problema. Kaip euro svyravimai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai ir jos dalyvių finansams? Pokyčius turėtų amortizuoti fiksuotas lito kursas euro atžvilgiu. Kitu atveju, jeigu lito kursas būtų nefiksuotas, galbūt litas būtų galėjęs stiprėti euro atžvilgiu, ir mums taptų pigiau grąžinti paskolas, tačiau esamomis sąlygomis rintieji paskolų eurais neturėtų patirti didelių pokyčių. Jeigu įvyktų euro krizė, tiksliau - kurios nors šalies bankrotas, Lietuva tai pajustų per finansų sektorių: išaugus tarpbankinių palūkanų normoms, bankai nebenorėtų kredituoti, tad sutriktų kreditavimo kanalai.

"Lietuvos siekiamybė - deficito mažinimas"

Violeta KLYVIENĖ, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Paramos Graikijai ir palankesnių sąlygų Airijai ir Portugalijai buvo tikėtasi, dabar - santykinės ramybės stadija. Tačiau susiklosčiusi situacija Lietuvai nurodo ekonominės politikos tikslus: natūralu, kad valstybės, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų, nemažina deficito, euro zonoje bus toleruojamos mažiau. Siekti įgyvendinti šiuos planus turime ne tik todėl, kad anksčiau ar vėliau ketiname įsivesti eurą, bet ir todėl, kad bet kokia turbulencija finansų rinkoje reiškia brangesnį skolinimą, nepalankesnes sąlygas, vadinasi - ir mažiau efektyvų lėšų naudojimą. Pasižiūrėkime į estus, kurie subalansuotu deficitu ir labai maža skola šiandien yra pavyzdys euro zonos kontekste - jiems nebūtų jokių problemų mažomis palūkanomis pasiskolinti lėšų strateginiams projektams. Tokia ir turėtų būti mūsų siekiamybė, ypač turint omenyje, kad Graikijos problema neišsipręs nei per vienerius, nei per kelerius metus - parama yra tarsi garo nuleidimas, o iš esmės situaciją ištaisytų struktūrinės reformos. Šiame kelyje gali kilti dar ne viena mini krizė.